Lietuvė parašė pasaką, prilygstančią švedų Karlsonui

Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad pasivaikščiojimas su mažąja seserimi Ąžuolyne ir jo metu gimusi istorija vieną dieną pavirs unikalia, klasikinius kūrinius vaikams primenančia knyga. Prano Mašioto premijos laureatė Rebeka Una sugrįžta su nauja, net devynerius metus rašyta pasaka „Barbora ir Pelkių Senelis“.

Žaismingai Irminos Dūdėnienės iliustruotą knygą išleido leidykla „Alma littera“, sakoma prane6ime spaudai.

„Barbora ir Pelkių senelis“ – tai pasaka apie meilę ir atidumą gamtai bei mažus kasdien vykstančius dalykus, kuriuos mes laikome savaime suprantamais. Pelkių Senelis padeda žmonėms dar sykį įvertinti, kas yra žmogus ir ką jis geba daryti.

Šioje pasakoje skaitytojai susipažins su dviem seserimis, Pelkių Seneliu ir Ąžuolyne gyvenančiais šakalėnais. Tačiau autorė intriguoja – norint su Pelkių Seniu susidraugauti, pirmiausia reikia juo patikėti.

„Jūs netikite Pelkių seneliu? Nieko tokio, bet žinokite, kad ir jis netiki jumis. Šakalėnams žmonės – irgi pasaka. Jie nežino, kad žmonės egzistuoja, tačiau vis aptinka žmonių paliekamas šiukšles Ąžuolyne. O žmonės nežino, kad egzistuoja šakalėnai, kol apie vieną jų knygos herojė Jurga sykį prasitaria savo jaunėlei sesutei Barborai. Nuo tada viskas nebebus kaip iki tol... Šiems dviems pasauliams – žmonių ir šakalėnų – reikės susidraugauti ir suartėti bei tiek vieniems, tiek kitiems išmokti naujų dalykų“, – pasakoja R. Una.

Autorė teigia, kad kaip ir dauguma pasakų, ši yra tikra – gimusi iš tikrų patirčių ir kalbanti apie tikrus dalykus. Tikri ir istorijos veikėjų – sesės, jos draugų bei šeimos – vardai, neišgalvoti ir namai, mokykla, Vytauto Didžiojo universitetas ar Šilo parduotuvė.

„Mėgstu posakį, kad vienintelis tikras dalykas – tai pasaka. Šia knyga taip pat norėjau padėti skaitytojams patikėti pasaka ir, kaip pasakytų Barbora, mokytis netapti paniurusiais „suaugėliais“. Knygoje veikiantis Pelkių Senelis moka džiaugtis ne tik tada, kai gauna zefyrų ar būna pagiriamas – jis džiaugiasi kiekvieną akimirką. O ar mes, gyvendami ne pasakoje, mokame taip džiaugtis?“, – klausia rašytoja.

Šios knygos rašymas autorei buvo gera proga pasitikrinti, ar netampa dar viena „paniūrėle suaugėle“. Kaip ir knygos, pasakojančios apie Karlsoną, Trolius Mumius ar Emilį iš Lionebergos, ši pasaka skirta visiems. 440 puslapių knyga yra kaip smagi karuselė: čia ne tik apstu nesibaigiančių nuotykių bei netikėčiausių veikėjų, bet galima ir pasijuokti iš smagių eiliuotų intarpų ar paganyti akis į žaismingas iliustracijas. Pasak R. Unos, tai tokia knyga, į kurios nuotykius kartu su vaikais drąsiai gali leistis ir jų tėvai.

„Noriu, kad skaitymas visus sujungtų – tegul visi šeimoje ją skaito pakaitomis ir vienas kitam. Jei švedai turi savo Karlsoną, kodėl Lietuvos vaikai negali turėti Pelkių Senelio? Manau, kad tai mano gyvenimo knyga. Tikiuosi, kad ši nuoširdi knyga taps klasika! Juk gera knyga vaikams yra ta, kurią gali skaityti suaugusieji“, – pasakoja R. Una.

Jaunosios kartos rašytoja Rebeka Una skaitytojams geriausiai pažįstama kaip romano „Atjunk“ autorė. „Barbora ir Pelkių Senelis“ – tai jau trečioji rašytojos knyga, priversianti norom nenorom patikėti Pelkių Seneliu. Rašytoja yra pelniusi Prano Mašioto premiją bei geriausios metų knygos paaugliams ir jaunimui apdovanojimą.