Sodas žaliuos trejus metus, o jo įkūrėjas gavo trejų metų Šanchajaus botanikos sodo konsultanto kontraktą. Šanchajuje jam dabar teks lankytis dažniau ir galbūt labiau pažinti šį septintą pagal dydį pasaulio miestą, nes iki šiol viešnagės ten metu visos mintys sukosi tik apie būsimą sodą, kurio vizija radosi mintyse, brėžiniuose Alytuje, o sužaliavo kitame pasaulio krašte.
Gėlių festivalyje atrinktų šalių (Japonijos, Lietuvos, Pietų Korėjos, Kinijos ir JAV) atstovai turėjo sukurti penkis sodus pagal pačių konkursui pateiktą viziją. Kęstučiui Ptakauskui įgyvendinti sodo idėją padėjo sūnus Tautvydas.
Sunkiausia užduotis – sodas mažoje erdvėje
Tarptautinė Kinijos gėlių ir sodininkystės kraštovaizdžio paroda yra viena didžiausių ir įtakingiausių Azijoje, į ją šiemet atvyko daugiau nei 500 dalyvių iš dešimties šalių ir regionų, tokių kaip Olandija, Vokietija, Prancūzija ir kitos valstybės.
Šeimos sodo projektas yra tarptautinės Kinijos gėlių ir sodininkystės kraštovaizdžio parodos dalis. Konkurse 2014 metais dalyvavo 25 pasaulio šalys, buvo atrinktos penkios, kurių atstovams patikėta viename gražiausių Kinijoje Šanchajaus botanikos sode sukurti šeimos sodą. Tarp penkių pakviestųjų buvo ir K. Ptakauskas, pateikęs konkursui savo sodo sumanymą.
„Vien dalyvavimas sodo kūrime Kinijoje, kur yra gilios tokių sodų tradicijos, man didelė garbė ir pasiekimas, nes savo darbą galėsiu pristatyti kartu su stipriausiais pasaulio landšafto architektais“, – anuomet sakė alytiškis.
Gėlių festivalyje atrinktų šalių (Japonijos, Lietuvos, Pietų Korėjos, Kinijos ir JAV) atstovai turėjo sukurti penkis sodus pagal pačių konkursui pateiktą viziją.
Nejuokinga: lietuvio sodą supainiojo su amerikiečių…
Šanchajaus botanikos sode K. Ptakausko sukurtas sodas nėra japoniškas, tai – šeimos ir jo paties sodas. Kitaip sakant, originalus sumanymas, kaip komponuoti augalus šioje konkrečioje aplinkoje, nes konkurso sąlygose buvo apibrėžta tik tema (šeimos sodas), o ne stilistika. Japoniškas, angliškas, prancūziškas, – sodų stilius vardija Kęstutis, – kiekvienu atveju tai būtų aišku, nes yra tam tikros šių sodų kūrimo taisyklės, o šeimos sodas – visiška laisvė fantazijai.
„Mėgstu natūralumą, toks ir mano sodas“, – sako alytiškis, kurio sumanyme nebuvo kinų mėgstamų karkasinių metalo formų (įvairių gyvūnėlių ir pan.), vėliau apauginamų augalais. Kad jo sumanymas akcentuoti natūralų gamtos grožį pasiteisino, patvirtino ne tik vidinis jausmas, bet ir jį vertinusių komisijos narių aukštyn iškelti nykščiai.
Vis dėlto ne viskas Šanchajuje vyko taip jau sklandžiai, o be nuotykių juk būtų net neįdomu.
„Kai pirmą kartą atvykau į Šanchajų, iškart prašiau nuvežti į sodą, nes man buvo labai svarbu sužinoti, ar tinkamai suprasta mano idėja. Kadangi mes patys sodo sukūrimui vietoje turėjome tik dvi savaites, kinų sodininkai pradėjo darbą pagal detalius mano atsiųstus brėžinius. Nuvažiavau, pamačiau ir išsigandau… Negalėjau patikėti, kad įmanoma iš tokių aiškių brėžinių taip prastai suprasti idėją. Labai nusiminiau. Sakau, turiu eiti ir truputį pagalvoti. Ir praėjęs pro dar du sodus aš staiga pamačiau… savąjį sodą! Nes pasirodė, kad įvyko nesusipratimas ir man parodė JAV sodą. Jo vizija irgi buvo panaši, bet tai buvo baisu“, – su šypsena šiandien prisimena K. Ptakauskas.
Nors jo šeimos sodas buvo sukurtas Alytuje, tai yra tam tikru nuotoliniu būdu, jį įsivaizdavo kaip savo penkis pirštus, – ir tie paruošiamieji darbai, kuriuos atliko kinų sodininkai pagal brėžinius, visiškai atitiko sumanymą, taigi beliko padėkoti ir pasveikinti juos. Tereikėjo pakeisti kai kurias detales, skaldą, kita spalva tvorelę perdažyti, vėliau pasodinti augalus.
Savo miesto viešoje erdvėje sodo dar nesukūrė
K.Ptakauskas sako: „Sodas yra kūryba.“ Reikia pamatyti savo viziją, naujai sukurtą gamtos kampelį.
„Esu daug sodų kūręs, žinau, kad kiekvienas mato savaip. Džiaugiuosi, kad man pavyko, kad visi mane sveikino ir kad Šanchajuje matyti Lietuvos vardas lentelėje prie mano sodo. Tarptautinė Kinijos gėlių ir sodininkystės kraštovaizdžio paroda yra prestižinė. Japonai, amerikiečiai, korėjiečiai atsiuntė delegacijas, nes valstybės rėmė tokius dalykus, o aš buvau vienas. Niekas nerėmė, pasirengimui padėjo Šarūnas Klėgeris, ačiū jam už tai. Už vertimus esu dėkingas Irenai Kupčinskienei. Organizatoriai apmokėjo augalus ir kelionę. Į talką pasikviečiau sūnų Tautvydą. Labai svarbus buvo mano draugų ir visų alytiškių moralinis palaikymas“, – teigia K. Ptakauskas.
Dabar jo planuose – bonsų paroda Slovakijoje, vėliau Pilzenas (Čekija), paskelbtas Europos kultūros sostine, kur suplanuotas susitikimas su „EU-Japan Fest“ prezidentu. Ši organizacija finansuoja renginius daugelyje Europos kultūros sostinių, kas žino, gal kada nors tarp jų bus ir Alytus? – svarsto Kęstutis.
Nežinia, ar čia patarlė apie pranašystes savame krašte tokia teisinga, ar dar kokie kiti dalykai, tačiau miesto, kuriame gyvena pasaulyje žinomas bonsų meistras, viešoje erdvėje sodo jis kol kas nesukūrė. Ar gal tiksliau – vis dar neturėjo tokios galimybės. Užtat miesto svečiai mielai lankosi ir žavisi jo privačiu japonišku Ryto rasos sodu.
Beje, Lietuvai suteikta teisė organizuoti 31-ąjį Europos bonsų asociacijos (EBA) ir Europos suisekių asociacijos (ESA) kongresą. Jo metu vyks ir IV Japonijos kultūros festivalis. Renginys organizuojamas rugsėjo mėnesį Vilniuje, nors buvo minčių perkelti jį į Alytų. K.Ptakauskas pripažįsta: su gailesčiu teko sumanymo atsisakyti – tai būtų per sunki našta Alytaus miesto savivaldybės biudžetui. Jau antras mėnuo bonsų meistras išbando save ir nauju politiko amplua, jis yra išrinktas į savivaldybės tarybą.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!