Lietuviška opera: heroika ar erotika?

Artėjant Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjerai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, atsiskleidžia vis daugiau įdomių detalių apie naująjį kūrinį. Režisierius Gintaras Varnas teigia, kad ši labai poetiška opera vis dėl to yra apie jaunystę ir apie pirmą, nors ir lemtingą, jaunojo Korneto meilės patirtį.

Savo ruožtu kompozitorė O. Narbutaitė sako, kad jos „Kornetas“ lietuviškų operų panoramoje galbūt išsiskirs tuo, jog čia ne tik siužete kalbama „apie meilę“, bet pati meilė skamba muzikoje – įgarsinta maždaug 15 minučių trukmės meilės scena.

„Tai opera apie ilgesį, ir visų pirma – meilės ilgesį. Nereali idealistiška sapnuojama meilė ir jos išsipildymas tikrovėje, lemiantis žūtį. Kurdama II veiksme dominuojančią poetiškai erotišką atmosferą, siekiau, kad tai nebūtų pasakojimas „apie meilę“, o tiesiog „meilė“ ir jos virpesiai. Švelni ir lemtinga Eroso pergalė labai daug priklauso nuo solistų perteikimo, bet pirmiausia tai turi skambėti pačioje muzikoje“, – sako O. Narbutaitė.

Jei pažvelgtume į lietuviškos operos raidą, pamatytume, kad toli gražu ne meilės ir juo labiau erotiniai motyvai daugiausia domino kompozitorius. Populiariųjų Vytauto Klovos „Pilėnų“ ir daugelio kitų lietuviškų operų dėmesio centre – įvairiai perteikiami herojiški arba istoriniai motyvai. Pavyzdžiui, iki „Pilėnų“ bene populiariausia lietuviška opera buvusi Jurgio Karnavičiaus „Gražina“ (1933) pasakoja apie legendinę kunigaikštienę Gražiną, kuri kaip nežinomas šarvuotas riteris išvedė kariuomenę į mūšį prieš kryžiuočius ir žuvo.

Kita žinomesnė opera buvo Balio Dvariono „Dalia“. Jos pagrindinė veikėja myli neturtingą Jurgelį, bet operos esmė yra tuo metu aktuali (opera pastatyta 1959 m.) klasių kova. Pagaliau mūsų laikais, 2003 m., pastatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“ buvo skirta Mindaugo karūnavimo sukakčiai paminėti. Ir nors to paties B. Kutavičiaus opera „Lokys“ (2000) jokiais herojiniais motyvais nepasižymi, veiksmo vieta – gūdus dvaras XIX a. Žemaitijoje, tačiau meilės subtilumų ir šioje operoje nerasime.

Vis dėlto lietuviškų operų apie meilę būta. Du ryškūs pavyzdžiai – Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“ ir Vytauto Barkausko „Legenda apie meilę“, pastatytos OBT 1980 ir 1975 m. Tačiau ar prisimename šiandien šias operas? Visuotinėje sąmonėje sąvoka „lietuviška opera“ siejama su iki šiol patriotiškumo ikona laikomais „Pilėnais“ (nors jų premjera įvyko dar seniau, 1956 m.).

Naujosios operos „Kornetas“ poetinę erotizmo atmosferą lėmė ir siužeto pasirinkimas. Operos literatūrinis pagrindas – Rainerio Maria Rilke’s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“, išleista pačioje praeito amžiaus pradžioje, 1906 m., ir įsiliejusi į to meto estetinę bundančio erotizmo vaizdavimo mene (secesijos) srovę.

„Tai opera apie labai jauno žmogaus atėjimą į suaugusiųjų pasaulį su visomis savo baimėmis ir kompleksais, erotinėmis svajonėmis, nostalgija ir ilgesiu“, – sako operos režisierius Gintaras Varnas. – „Herojus patiria vieną meilės naktį ir ta meilės naktis jį pražudo. Apie labai jauno žmogaus žingsnį į gyvenimą. Tai opera apie iniciaciją – berniukas tampa vyru, ir tai jam kainuoja gyvybę.“

Tačiau „Kornetas“ nėra realistinė opera. Pasak G. Varno: „Poetinės impresijos susipina į audinį – savotišką didžiulį išplėstą dviejų valandų eilėraštį, dar turintį ir muziką, kuri yra šio didžiulio eilėraščio kraujas.“

O. Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera LNOBT – vasario 21 ir 22 d. Trečiasis spektaklis – kovo 29 d. Pastatymo muzikos vadovas Robertas Šervenikas, dirigentas Julius Geniušas, scenografė Medilė Šiaulytytė, vaizdo projekcjų autorius Jurgis Sakalauskas, choreografė Elita Bukovska (Latvija).

Pagrindinius vaidmenis kuria Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus (Kornetas), Eglė Šidlauskaitė ir Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė, Markizas), Gunta Gelgotė (Sapnų mergaitė), taip pat dainuos Laura Zigmantaitė, Vilija Mikštaitė, Raimundas Juzuitis, Jonas Sakalauskas, Eugenijus Chrebtovas, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Regina Šilinskaitė, Liudas Norvaišas ir kiti solistai.