Moldovoje Elena negyvena jau gerą dešimtį metų – tarptautinio verslo vadybą ir komunikaciją studijavo Rygoje, vėliau Stokholme mokėsi magistrantūroje, dirbo Paryžiuje. Vilnius, manė, bus tik laikina stotelė, tačiau čia taip patiko, kad įsigijo būstą ir įleido šaknis giliau. Dabar moteris dirba startuolių akceleratoriuje, padeda augti jauniems verslams, juos konsultuoja.
Elenos kelius į Lietuvą nutiesė jos lietuvis vyras, su kuriuo susipažino dar studijuodama Rygoje. Pirmasis jų susitikimas ir meilė iš pirmo žvilgsnio įvyko bibliotekoje, kur jauna moteris dažnai lankydavosi, nes be galo mėgsta skaityti.
Paklausta, kodėl nusprendė likti Lietuvoje, Elena iš karto sako, kad labai patiko draugiški ir šilti žmonės, kas jai labai primena gimtinę: „Moldavai ir rumunai irgi labai svetingi. Pamenu, viešėjom ten su vyru ir buvom pakviesti arbatos, o nuvykę radom vaišėmis nuklotus stalus“.
„Moteris negaili gražių žodžių ir nuostabiai Lietuvos gamtai: „Mūsų namai yra šalia miško, tad kasdien turime progą pasivaikščioti, mėgstame ir ilgesnius žygius“, – sako ji.
Elena jau daugybę kartų yra girdėjusi klausimą, kaip jai pavyko taip gerai išmokti kalbėti lietuviškai. Ir čia ji ne vieną nustebina, išduodama, kad nėra lankiusi jokių kalbos kursų, nes toks mokymosi būdas jai visai neįdomus. Lengviausiai jai sekasi mokytis kalbos per gyvą bendravimą ir skaitant knygas.
Ji pasakoja, kad mokytis lietuviškai kalbėti pradėjo kartu su jauniausia vyro sesute, kuriai tuo metu buvo vos dveji – skaitydavo vaikiškas knygeles, žiūrėdavo vaikiškas laideles. Paskui ėmėsi sudėtingesnės literatūros ir pastebėjo, kad labai gerai veikia skaitymas jau žinomos knygos, kurios turinį gerai žinai, tad ėmė lietuviškai skaityti Harį Poterį. Norėdama kuo daugiau bendrauti, pradėjo dainuoti chore, įsiliejo į vietos bendruomenę.
„Daug kas sako, kad lietuvių kalba labai sunki, kad neįmanoma jos išmokti, bet aš su tuo nesutinku – manau, čia tik požiūrio ir nusiteikimo klausimas. Reikia tik rasti sau daugiausiai malonumo teikiantį mokymosi būdą ir mėgautis procesu“, – šypsosi Elena.
Su vyru Elena kalbasi angliškai, su uošviais – rusiškai ir lietuviškai.
Moteris laiminga gyvendama Lietuvoje ir sako, kad palyginus su Moldova, labai jaučiasi, kad mūsų šalis yra Europos Sąjungoje, kad yra kur kas labiau pažengusi.
Lietuvaičiams Elena nori palinkėti nebijoti būti atviriems nuotykiams, iššūkiams, išdrįsti pažinti naujas kultūras.
Daugiau apie Elenos gyvenimą Lietuvoje galite sužinoti pažiūrėję visą interviu: