Long Ailando serijinis žudikas, dar žinomas kaip „Craigslist“ ir Gilgo paplūdimio žudikas, ir dabar yra laikomas sunkiausiai pagaunamu ir labiausiai pagarsėjusiu šių laikų serijiniu žudiku. Portale historicmysteries.com siūloma trumpai susipažinti su šiurpulinga jo nusikaltimų istorija.
Pirmasis radinys
Mįslingą istoriją apie Long Ailando serijinį žudiką reikėtų pradėti nuo įvykio 2010-aisiais ir moters, vardu Shannan Gilbert. Ji buvo 24-erių metų sekso industrijos darbuotoja, informaciją apie teikiamas eskorto paslaugas paviešinusi skelbimų svetainėje „Craigslist“. 2010-ųjų gegužę ji apsilankė vieno per svetainę surasto kliento namuose Ouk Biče, Long Ailande. Tai buvo paskutinis Sh. Gilbert aptarnautas asmuo.
Paskutiniai Sh. Gilbert matę žmonės – kliento, pas kurį ji atvyko, kaimynai. Jie tvirtino ankstyvomis rytmečio valandomis matę bėgančią ir pagalbos besišaukiančią moterį. Penktą valandą ryto Sh. Gilbert buvo paskambinusi skubios pagalbos telefono numeriu 911 ir pranešusi, kad ją ruošiamasi nužudyti.
Sulaukusi pranešimo apie Sh. Gilbert dingimą, policija ėmė ieškoti paskutinės jos buvimo vietos. Tąsyk paieškos buvo nesėkmingos, tačiau 2010-ųjų gruodį vienas mokymuose dalyvavęs policijos pareigūnas aptiko kraupų radinį. Netoli greitkelio, ėjusio išilgai Gilgo paplūdimio, jis rado į maišą susuktus pūvančius moters palaikus.
Dar trys Long Ailando serijinio žudiko aukos
Šis gąsdinantis radinys tapo akstinu nuodugniau apieškoti konkrečią greitkelio atkarpą. Deja, jokių Sh. Gilbert pėdsakų rasti nepavyko. Tik viskas ėmė regėtis dar kraupiau, kai po poros dienų buvo rasti dar trys kūnai. Visais atvejais atsikratyta palaikais buvo taip pat, kaip ir pirmuoju.
Visi lavonai buvo moterų. Visi – su drabužiais, tik be batų. Keturi rasti kūnai davė pagrindo susimąstyti apie blogiausia. Ar galima daryti prielaidą, kad zonduojama teritorija – serijinio žudiko sąvartynas, spėliojo policija. Ir kas nutiko su Sh. Gilbert?
Sutapimai
Atlikus skrodimą pavyko nustatyti keturių aukų tapatybes. Tai buvo: Maureen Brainard-Barnes (25-erių metų), Melissa Barthelemy (24-erių metų), Megan Waterman (22-ejų metų), Amber Lynn Costello (27-erių metų).
Be to, kad visos aukos buvo į trečiąją dešimtį įkopusios moterys, jos visos, lygiai kaip Sh. Gilbert, teikė sekso paslaugas ir reklamavosi per „Craigslist“. Apie M. Brainard-Barnes ir M. Barthelemy niekas nebuvo girdėjęs nuo 2007-ųjų ir 2009-ųjų atitinkamai, o M. Waterman ir A. L. Costello buvo paskelbtos dingusiomis tik 2010-ųjų pabaigoje. Visos moterys, kaip skelbiama, buvo pasmaugtos.
Dar šešios aukos
Kai paaiškėjo suminėtos aplinkybės, policijai beveik neliko abejonių, kad visų mirčių kaltininkas – serijinis žudikas. Neilgai trukus paieška buvo išplėsta: pareigūnai ėmė zonduoti nemenką Gilgo paplūdimio atkarpą, užgriebdami ir dalį Nasau apygardos teritorijos.
2011-ųjų kovo ir balandžio mėnesiais daugiau nei už 3 kilometrų į rytus nuo Gilgo paplūdimio policijai pavyko aptikti daugiau žmonių palaikų. Visgi šįkart teko pastebėti akivaizdžių skirtumų.
Buvo rasti keturi torsai ir dar dviejų kūnų dalių. Keturių palaikų liekanos priklausė moterims. Aukų pasirinkimo motyvacijos atžvilgiu jos visos atitiko anksčiau aptiktas.
Tik vienos moters tapatybę pavyko nustatyti. Tai buvo Jessica Taylor, dvidešimtmetė sekso paslaugų teikėja, dirbusi Manhatane (Niujorko rajonas) ir Vašingtone. Prie Gilgo paplūdimio buvo rasti tik jos kaukolė, plaštakos ir vienas dilbis.
Visos kitos kūno dalys buvo aptiktos už daugiau nei 70 kilometrų, Manorvilio mieste Niujorko valstijoje, ir tai įvyko 2011-ųjų pabaigoje. Radinys pasufleravo apie akivaizdų nukrypimą nuo veikimo plano, kurio nusikaltėlis laikėsi anksčiau.
Aukomis tapę kūdikis ir vyras
Tyrimą gerokai komplikavo tai, kad dvi iš aukų, kaip paaiškėjo, nebuvo moterys. Ši aplinkybė labai apsunkino žudiko motyvus besiaiškinančių pareigūnų darbą.
Policija rado moteriškos lyties kūdikio, kurio amžius – 16–24 savaitės, skeletą. Jis buvo susuktas į apklotą. Ant mažylės kūno nebuvo aptikta jokių smurto požymių. Vėliau paaiškėjo, kad mergaitė buvo dar vienos aukos vaikas. Kaip ir kodėl tiksliai kūdikis mirė, taip ir nesužinota.
Dar didesnę mįslę užminė pirmasis žudiko auka tapęs vyras. Nors jis buvo aprengtas moteriškais drabužiais, nekilo nė menkiausios abejonės, kad buvo vyriškos lyties, be to, greičiausiai, kaip ir moterys, teikė sekso paslaugas. Vyro tapatybės išsiaiškinti nepavyko.
Taigi, bendras žudiko aukų skaičius pasiekė dešimtį. Visi nužudytieji akivaizdžiai atitiko vieną ir tą patį šabloną. Tas pats pasakytina ir apie tai, kaip buvo atsikratyta kūnais. Visgi tam tikri skirtumai pakurstė abejones, kad mirčių kaltininku galėjo būti ir ne vienas asmuo.
Galų suvedinėjimas
Kai kurių naujai atrastų aukų kūnai buvo supjaustyti dalimis. Tik atliekant DNR analizę buvo nustatyta, kad skirtingose Niujorko valstijos vietose aptiktos palaikų liekanos priklausė tiems patiems asmenims.
Kai kurios afroamerikiečių kilmės moters, minėto kūdikio motinos, kūno dalys, policijos pavadintos Jane Doe 3, buvo rastos dar 1997-aisiais Leikvju vietovėje Niujorko valstijoje. Radinį „Jane Doe 7“ – dantis ir kaukolę – teko „sukomplektuoti“ su 1996-aisiais Ugnies saloje, taip pat Niujorko valstijoje, rastomis kojomis.
Nemažai sutapimų ir atitikimų privertė policiją suprasti, kad Long Ailando žmogžudysčių istorija siekia daug senesnius laikus, nei iš pat pradžių buvo manyta. Asmuo, turintis prisiimti kaltę dėl brutalių žmogžudysčių, veikiausiai siautėjo ilgiau nei 15 metų.
Rasta Shannan Gilbert
Radus dešimt naujų kūnų, Sh. Gilbert paieškos laikinai buvo užmestos. Visgi 2011-ųjų gruodį ji pagaliau buvo rasta.
Pelkyne, maždaug per pusantro kilometro nuo tos vietos, kurioje Sh. Gilbert paskutinį kartą buvo matyta gyva, policija rado jaunos moters palaikus. Jie priklausė Sh. Gilbert.
Sh. Gilbert atitiko aukos profilį (jai – daugiau nei dvidešimt, ji – moteris, prostitutė, savo paslaugas siūliusi per „Craigslist“ ir rasta netoli Gilgo paplūdimio).
Vis dėlto policija negalėjo patvirtinti jokių nepaneigiamų sąsajų tarp jos ir kitų aukų. Oficialiai aiškinant jos mirties aplinkybes buvo nurodoma, kad moteris, tikėtina, apsvaigusi nuo kvaišalų, pasiklydo eidama iš kliento namų ir nuskendo brūzgynais apaugusioje pelkėje.
Netrukus po to, kai buvo patvirtinta, kad moteris – mirusi, pasipylė spėlionės apie tai, kas iš tiesų jai galėjo nutikti. Keletas aplinkybių vertė abejoti oficialia nuskendimo versija. Viena iš jų – atliekant autopsiją identifikuoti smaugimo požymiai.
Dar keista, kad Sh. Gilbert kūnas buvo rastas gulintis veidu į viršų, o taip beveik nebūna, jei žmogus nuskęsta. Pagaliau, ypač iškalbingu reikia laikyti taip ir nepaviešintą faktą, kad savo mirties naktį moteris skambino pagalbos telefonu.
Vertė nervintis aukų artimuosius
Gali būti, kad 2009-aisiais su Long Ailando žudiku policija kalbėjosi telefonu.
Viena iš aukų, kurios palaikai buvo aptikti pirmiausia, kaip jau minėta, buvo Melissa Barthelemy. Pranešimas apie jos dingimą buvo gautas 2009-ųjų liepą, tačiau, turint omenyje moters gyvenimo būdą, jos motina galvojo, kad nėra jokio pagrindo nerimauti, nes dukra veikiausiai išvyko į kitą miestą.
Nesuvokiama linkme reikalai pakrypo tik tada, kai, netrukus po dingimo, jaunesnioji M. Barthelemy sesuo Amanda sulaukė kelių skambučių. Skambinta buvo iš M. Barthelemy telefono, tačiau pašnekovė buvo ne sesuo, o kažkoks vyras.
Amanda buvo linkusi manyti, kad sesuo pametė telefoną, tačiau skambinantysis ėmė kelti įtarimų: pradėjo kalbėti, kad Melissa – kekšė, ir todėl – lai ji supūva.
Policija mėgino susekti tuos keistus skambučius, bet nustatyti pavyko tik tiek, kad buvo skambinta iš Taimso aikštės Niujorke. Vis dėlto, kai skambinęs asmuo sužinojo, kad policijai tapo žinoma apytikrė jo buvimo vieta, skambučiai liovėsi.
Įtariamieji
Kad ir baisu, bet tikrai gali būti, kad policijai jau teko apklausti Long Ailando serijinį žudiką. Iki 2020-ųjų ypač tikėtinais įtariamaisiais buvo tapę keturi vyriškiai, tačiau po apklausų tyrėjai oficialiai pareiškė, kad su dviem iš jų susiję galimi įtarimai išsklaidyti.
• Johnas Breweris
Josephas Breweris buvo tą naktį, kai Sh. Gilbert mirė, ją išsikvietęs vyras, todėl ir buvo palaikytas daugiau nei tinkamu kandidatu į įtariamųjų sąrašą. Visgi su juo siejami įtarimai nepasiteisino.
Tą naktį, J. Brewerio teigimu, Sh. Gilbert atvyko pas jį ypač sutrikusi, persigandusi dėl savo gyvybės ir paliko jo namus net neįvykus jokiam seksualiniam kontaktui.
• Peteris Hackettas
Įtariamuoju tapo ir Peteris Hackettas – susituokęs dviejų vaikų tėvas. Po to, kai Sh. Gilbert dingo, jis keletą kartų paskambino jos motinai ir gana keistai su ja kalbėjosi.
Iš pradžių jis tvirtino, kad vadovavo namams, kuriuose gyveno nepilnametės prostitutės, ir kad juose buvo apgyvendinta ir Sh. Gilbert. Vis dėlto vėliau savo parodymus vyras pakeitė ir ėmė tikinti niekada gyvenime nematęs Sh. Gilbert.
Minėtina, kad moters kūnas buvo rastas netoli P. Hacketto namų esančiame pelkyne. Nepaisant šių keistų sutapimų, ant P. Hacketto kritę įtarimai, anot policijos, buvo nepagrįsti.
• Jamesas Burke‘as
Safolko apygardos policijos vadas Jamesas Burke‘as ir dabar yra laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų įtariamųjų.
J. Burke‘as reguliariai naudodavosi eskorto paslaugomis, anksčiau buvo įsivėlęs į kriminalinę veiką, be to, mėgo agresyvų, ant smurto ribos balansuojantį seksą.
Labai įdomu tai, kad jis mėgino užblokuoti FTB bandymus ištirti Long Ailando žmogžudystes. 2016-ųjų lapkritį šis vyras buvo pripažintas kaltu kitoje byloje ir nuteistas skiriant ketverių metų kalėjimo bausmę, kurią iki šiol atlieka.
• Johnas Bittrolffas
Dar vienas pagrįstų įtarimų keliantis asmuo – Johnas Bittrolffas. Jis gyvena santuokoje, yra stalius, o 2017-aisiais buvo nuteistas už dviejų prostitučių nužudymą paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje.
Šis vyras – Manorvilio gyventojas, o kaip tik šiame miestelyje buvo rastos trys Long Ailando žudiko aukos. Tarp jo ir Long Ailando žudiko nužudytų moterų – ne vienas panašumas.
Minėtina ir tai, kad viena iš J. Bittrolffo aukų bičiuliavosi su M. Barthelemy. Iš pastarosios telefono, esą, buvo keletą kartų skambinta neidentifikuotam Manorvilyje gyvenančiam asmeniui.
Ar serijinių žudikų galėjo būti ne vienas?
Tam tikri skirtumai, pastebėti tarp dviem etapais rastų kūnų, leidžia manyti, kad Long Ailando nužudymai – daugiau nei vieno nusikaltėlio darbas. Pirmosios rastos aukos buvo pasmaugtos, įsuktos į storos drobės maišus ir išmestos, tačiau vėliau atrasti palaikai atskleidė kur kas žiauresnius Long Ailando žudiko polinkius.
Vertu dėmesio laikomas ir tas faktas, kad antru etapu surasti kūnai priklausė anksčiau nužudytoms aukoms. Apibendrinant įvykių eigą peršals išvada, kad iš pradžių Long Ailando žudikas savo aukas žalodavo, o jų kūnus – sukapodavo, bet vėliau pasitenkindavo vien smaugimu.
Kad šitaip buvo, mažai tikėtina, kadangi serijiniai žudikai augant aukų skaičiui paprastai darosi vis labiau sadistiški ir linkę į išsigimėliškus eksperimentus.
Deja, tiesa kol kas nepaaiškėjo. Egzistuoja keletas teorijų, teigiančių kad žudikas galėjo būti ir vienas, ir netgi trys.
2020-ųjų sausį buvo gauta naujų įkalčių. Vienas iš jų – odinis diržas, policijos nuomone, priklausęs nusikaltimus įvykdžiusiam asmeniui (arba vienam iš nusikaltėlių).
Ant diržo užrašytos raidės HM arba WH. Diržas buvo rastas pradiniais tyrimo etapais, dar 2011-aisiais. Policija kreipėsi į visuomenę su prašymu atpažinti šį įkaltį.