Londono kavinėje dirbančios lietuvės gaminama kava - kaip meno kūriniai

Prieš ketverius metus Lietuvoje ji metė darbą grožio salone ir atvyko į Angliją ieškoti laimės. Atvykusi mergina nemokėjo anglų kalbos, neturėjo nė menkiausio supratimo, kur dirbs, ir nekūrė ypatingų ateities planų. Daug kartų norėjo viską mesti ir bėgti, tačiau begalinis užsispyrimas, jaunatviškas maksimalizmas, drąsa ir ryžtas padėjo nesuklupti likimo vingiuose ir atrasti savo kelią.

Jau netrukus ji turėjo darbą, mokėsi anglų kalbos, tvarkėsi reikiamus dokumentus ir svajojo apie darbą kavinukėje. Šiandien Edita Labutienė džiaugiasi mylimu darbu, kuriame pavergia lankytojus ir bendradarbius savo ypatingais kavos kerais.

Edita, papasakokit, kaip pradėjote dirbti su kava?

Dažnai galvodavau, jog norėčiau dirbti kavinukėje, gal restorane, bet prastos anglų kalbos žinios sulaikydavo nuo šios minties. Visi žinom seną gerą posakį: „nepabandęs – nesužinosi“, taigi vieną dieną nustūmiau į šalį visas baimes ir pabandžiau.

Pasikalbėjau su keliais draugais ir pažįstamais, o vieną dieną netikėtai gavau žinią, kad turiu nuvažiuoti į kavinę, esančią centre, nes man sutartas interviu. Labai jaudinausi, ką ir kaip kalbėt… Juk aš niekada nedirbusi kavinėje…

Kai pokalbio metu uždavė klausimą, ar kada nors esu dirbusi kavinėje, ilgai negalvojau, ką atsakyti, ir iškart atsakiau: „Ne, niekada!“ Dar pridūriau, kad tikrai išmoksiu! Manau, nuoširdumas yra geriausias dalykas (šypsosi). Praėjus mėnesiui, viršininkas pasikvietė į kabinetą ir pasakė: „Turi savaitę, kad išmoktum daryti kavas.“

Kaip viso to išmokote ir ar sudėtingas pats gamybos procesas?

Šio kavos meno nesimokiau niekur, bet tikėjau ir jaučiau, kad kažkur kažkas daro tą patį arba bent panašiai. Žinau, kad yra vienas žmogus Japonijoje KAZUKI YAMAMOTO, kuris daro panašius dalykus, tačiau jo kavos daugiau Latte Art t.y. piešimas paviršiuje be iškilusių kontūrų.

Atrodo, kas čia yra padaryti tą kavą? Įpylei, paspaudei ir bėga! Svarbu labai neperkaitinti pieno, nes perkaitinus jį neįmanoma padaryti gražios putos, o be jos – ir gražios Capuccino kavos. Buvo bemiegės naktys, nuolatinės Youtube video peržiūros, kaip gaminti tą ypatingąją kavą. Kiekvienas rytas prasidėdavo 4 litrais pieno ir valanda anksčiau darbe.

Deja, per savaitę nepavyko padaryti to, ko tikėjaus. Tačiau buvau pažadėjusi sau ir nenorėjau nuvilti man brangių žmonių (bendradarbių). Negaliu tiksliai pasakyti, kiek laiko užtruko, kol išmokau padaryti gražią pieno putą, bet išmokau!

Kiekvieną rytą prieš darbą iš bendradarbių gaudavau užsakymus jų rytinei kavai… (ir tik vėliau sužinojau, kad kai kurie iš jų kavos su pienu visai negeria, o gėrė tik todėl, kad man reikėjo mokytis).

Kaip kilo susidomėjimas kavos menu?

Tą rytą, kaip ir kiekvieną rytą, mano bendradarbė, atbėgusi į darbą, paprašė padaryti jai kavos. Užkaitinau pieną ir pamiršau jį kelioms minutėms. Atėjusi toliau daryti kavą, pamačiau, kad, kai pienas su puta yra paliekamas kelioms minutėms, puta labai gražiai sustandėja ir nesusileidžia. Tada galima iš jos išformuoti įvairias figūrėles (gyvūnėlius, žmogaus veidą, galima padaryti beveik bet ką, tik truputį sudėtingiau, jei reikia padaryti stačias zuikio ausis, nes puta yra labai minkšta).

Taigi, tą rytą savo kolegę nustebinau kava su meškučiu. Jis buvo visai paprastas – galva, mažos ausys ir akys bei nosis, išpiešta šokoladu, ištirpintu karštame piene. Kitą rytą tokia kava nustebinau kitą savo kolegą, vėliau – dar kitą. Vis norėjosi sukurti kažką nauja… Jiems pradėjus talpinti nuotraukas į Facebook‘ą, sulaukiau vis daugiau palaikymo ir taip augo vis didesnis noras domėtis kava.

Iš pradžių tokiomis kavomis vaišinau tik savo kolegas ir draugus, kurie ateidavo pas mane į darbą. Ir vieną dieną, kai mūsų kavinukė buvo apytuštė, apsilankė šeima, kuri užsakė savo vaikams karštą pieno gėrimą. Tada pirmą kartą išdrįsau papuošti gėrimus nepažįstamiems lankytojams. Vaikai, gavę neįprastą karštą šokoladą, buvo labai nustebę, tėvai – ne ką mažiau.

Buvo smagu, kai pastebėjau, jog prieš gerdami dar pasidarė gėrimų nuotraukas, o vėliau mėgavosi. Kiek vėliau, ilgai laukusiam klientui, padariau Capuccino kavą su besišypsančiu meškiuku – kaip mat jam pakėlė nuotaiką. Kitą kartą, vaikui atsisakius gerti pieną, papuošiau gėrimą kačiuku ir stiklinė kaipmat ištuštėjo. Tiesą sakant, buvo paprašyta pakartoti (šypsosi). Matyt, taip pamažu ir atsirado tas susidomėjimas.

Ar kavos menas – tik jūsų hobis, ar ir darbo dalis?

3D kavų ruošimas – man tarsi hobis, kurį galiu realizuoti darbe. Darydama kavą pasimėgauju pati ir nudžiuginu mūsų kavinės klientus. Argi ne šaunu? Tuo ir yra ypatinga ši kava, kad ją gavus, iškart atsiranda šypsena, o ją išgėręs – kurį laiką dar tikrai nepamirši.

Ar įmanoma pasigaminti tokią kavą namų sąlygomis, gal reikalingi kažkokie ypatingi įrankiai? Jei taip, gal galite duoti nesudėtingą instrukciją mūsų skaitytojams?

Pats kavos darymo procesas nėra labai sudėtingas, tik namų sąlygomis būtų truputį sunkiau, nes reikalingas specialus vamzdelis kaitinti pienui. Tie kavos aparatai, kurie yra parduotuvėse, per silpni (toks neseniai sugedo padarius vieną kavą), tad vietoj pieno putos namų sąlygomis galima naudoti purškiamą grietinėlę.

Iš jos galima lipdyti figūrėles kaip ir iš pieno putos. Tam reikalingas šaukštelis putai/grietinėlei semti ir nedidelė mentelė, kurios pagalba klijuojamos atskiros dalys, tokios kaip ausys prie meškiuko galvos, nosis. Ta pačia mentele ir aplyginami nereikalingi iškilimai.

Kad puta nekibtų prie mentelės, retkarčiais pamirkykite ją vandenyje. Piešimui naudoju dantų krapštukus. Į mažą indelį įsipilu skysto šokolado, jį būtina atskiesti trupučiu pieno, nes, kaip žinia, šokoladas yra daug sunkesnis nei puta. Neatskiedus, piešinys tiesiog nesilaikys ir paliks skylę figūrėlėje.

Pilant į šokoladą pieno, jis šviesėja ir taip piešinyje gaunami vis kiti atspalviai mažiau pieno tamsesnis, daugiau – šviesesnis. Galima šokoladą skiesti ir pieno puta, tada tiesiog pamirkius dantų krapštuką į norimo atspalvio šokoladą piešiamos akys, nosis ar uždedami šešėliai.

Norint turėti kitokių spalvų, galima piene ištirpinti spalvotą cukrų. Patį puodelį galima puošti šokolado gabaliukais, kuris būna įvairių spalvų ir formų. Tokio šokolado rasite kiekvieno prekybos centro skyriuje, kur viskas skirta tortų puošimui.

Kiek apytiksliai laiko užtrunkate prie vieno puodelio?

Toks kavos dekoravimo būdas užima apie 1-2 minutes papildomai nei įprastas kavos paruošimas, bet, manau, kliento ar draugo šypsena, gavus tokią linksmą kavą, tą laiką tikrai kompensuoja (šypsosi). Visi draugai, bendradarbiai bei šeimos nariai, žinantys mano aistrą kavai, laukia vis naujų darbų ar bent nuotraukų.

Kokią kavą dažniausiai geriate pati?

Pati tokia kava retai pasimėgauju. Kaip sako, batsiuvys – be batų, taip ir aš mėgaujuosi įprastu kavos puodeliu…

Tikiu, kad esate tikrų tikriausia kavos ekspertė, taigi išduokite paslaptį, kur pati skaniausia kava Londone?

Tikrai viena skaniausių, ruošta su meile ir nuoširdumu, ir neabejotinai – pati gražiausia kava yra mūsų kavinukėje! (juokiasi) Visus, norinčius pasimėgauti puikiausia ir žaviausia kava, mielai kviečiu užsukti į Londono centre esančią japonų kavinukę, kuri vadinasi „Aji Zen Canteen“.

Apskritai, už viską, apie ką kalbėjau šiame interviu, labai noriu padėkoti savo vyrui Remigijui, kuris man daro pačią skaniausią kavą, taip pat pačiam šilčiausiam žmogui – savo vadovei Gulia, kuri mane pastūmėjo išmokti, palaikė ir leido realizuoti savo pasiekimus darbe, savo bendradarbiams (Mariola, Maite, Daniel, Victoria, Santiago ir kitiems), kurie visada su pasimėgavimu geria mano kavą, o taip pat padaro ir man.

Labai ačiū fotografei Dovilei Jurkienei, kuri užfiksuoja mano kūrinius.