Vyras, nuo pat 1983-iųjų Alytuje, buria jaunus žmones kūrybai, skatina jų saviraišką ir ugdo laisvės troškimą. Vienas iš didžiausių jo pasiekimų – kasmetinis pasaulio alytiškių sambūris, į kurį nuo pat 2016-ųjų po visą pasaulį išsibarstę alytiškiai yra kviečiami sugrįžti į gimtąjį kraštą.

Lotynų Amerikoje gimusi idėja – Alytuje

Prieš septynerius metus, Alytuje susibūrė bendraminčių ratas, kuriems gimė idėja sukviesti į gimtinę kraštiečius iš viso pasaulio. Pernai oficialiai įvyko ketvirtasis alytiškių susibūrimas. Šis projektas, anot L. Ramanausko, reikšmingas tuo, jog kraštiečiai iš viso pasaulio kasmet sugrįžta į Alytų ne tik pabūti drauge su artimaisiais, miestelėnais, bet kartu su visais įgyvendinti gražias iniciatyvas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulio alytiškiai iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Airijos, Ukrainos, Norvegijos ir Moldovos rožėmis ir kitais įvairiausiais medeliais apsodino Alytiškių vardu pavadinta alėją.

„Taip gimsta naujos idėjos. Mes kartu diskutuojame, jie pristato savo matymą, kalba apie miestą, kuriame gyvena ir kuris jiems yra jautrus. Taip atgimsta jaunystės miestas. Po to susiformuoja įvairios idėjos, kai alytiškiai iš Londono renka pinigus ir sodina baltas rožes čia, šalia pėsčiųjų tako. Žmonės iš Amerikos veža medelius ir sodina pasaulio alytiškių alėją... Idėja, kad tu negali nutraukti savo bambagyslės su vieta, kurioje tu gimei, išlieka. Tu negali pamiršti iš kur tu esi“, – apie pasaulio alytiškių sambūrio idėją pasakoja seniausias radijo stoties vadovas Lietuvoje.

Anot visuomenininko, begalė talentingų žmonių yra išsibarstę po visą pasaulį, tačiau kiekvienas visada jaučia emocinį ryšį su savo gimtine, į kurią nebūtina kiekvieną mėnesį sugrįžti. Svarbiausia – idėja, kurią gali atiduoti savo miestui.

L. Ramanauskas paaiškino, jog šios akcijos sumanymas atkeliavo iš Lotynų Amerikos, kurios viename mieste buvo sumanyta padaryti 100 gerų darbų per vieną dieną. Tad pirmosios akcijos, pavadinimu „10plius“, metu buvo kviečiami visi miestelėnai susivienyti dėl gražesnio miesto.

„Kvietėme visus susijungti, kas gali viešoje erdvėje nudažyti pėsčiųjų tako suoliukus, kas gali surengti nemokamą kino seansą ar dar kažką. Tai daugiausia buvo jauni žmonės, kurie įsiliejo į procesą ir iš to gimė pasaulio alytiškių bendruomenės susibūrimas“, – sako žurnalistas.

Žmogaus variklis – žingeidumas

Bendrai veiklai suvienyti žmones, anot L. Ramanausko, nėra lengva, tačiau įmanoma. Visų svarbiausia – norėti patiems gyventi ir daryti tai, ko iš tikrųjų norisi. Radijo stoties FM99 vadovo aiškinimu, tik einant tokiu keliu susivienija bendraminčiai ir gimsta naujos idėjos.

„Yra žmonių kurie visą gyvenimą dirba vienokį ar kitokį darbą. Atrodo daro tai, ką jie nori daryti. Neprivalo, o nori. Tie žmonės, mano nuomone, yra kur kas įdomesni, nes renkasi tą kelią, kuriuo patys nori eiti. Nežinau, ar tai yra lyderystės priežastis, ar tai pati lyderystė. Šiais laikais, kai esame visi unifikuojami nuo kompiuterinių programų iki tam tikrų normų, kuo toliau, tuo labiau man norisi nebūti vienos ar kitos sistemos dalimi“, – mintimis dalijasi L. Ramanauskas, kuris alytiškiams tapo sektinu pavyzdžiu daryti gera vardan savo miesto.

Savęs, L. Ramanauskas, įtakingu nelaiko, bet atvirkščiai – aiškina, kad yra begalė įvairių sferų, kuriuose galima rasti ne vieną ryškų žmogų. Jo supratimu, žmogaus prigimtis ir pagrindinis variklis – žingeidumas, tad bendraminčiai tiesiog suranda vienas kitą. „Tu visą gyvenimą kažką bandai suvokti, sužinoti naujo, surasti gyvenime akimirkų, kurios gali tave nustebinti. Na, o po to daliniesi tuo, ką tu supratai arba daliniesi savo požiūrio kampu su kitais. Jeigu jis kažkam yra artimas, tada atsiranda ratas žmonių, su kuriais gali surasti bendrą vibe‘ą. Jūsų sielos ne tik pradeda virpėti, bet tuo pačiu atsiranda sąlyčio taškai“, – tvirtina L. Ramanauskas.

Okupacijos laikais – „laisva studija“

Dar aštuntajame dešimtmetyje Alytuje veikusiuose kultūros rūmuose įsikūrė jaunų, veržlių ir kūrybingų žmonių studija. Tuo metu, L. Ramanausko pasakojimu, buvo griežto rėžimo laikai, kuomet buvo privalu elgtis pagal tam tikras taisykles. Tai buvo 1983-ieji.

„Mes įsivaizdavome, kad esame visi jauni, kūrybingi žmonės, todėl norėjosi daryti ne tai, apie ką rašė „Komjaunimo tiesa“, bet tai, ko iš tikrųjų norėjome. Tas naujas darinys leido mums eksperimentuoti, statyti filmus, kurti spektaklius, rengti parodas... Daryti tai, ką gali jauni žmonės daryti kartu“, – apie tuometinį laikmetį pasakojo alytiškis, pasak kurio, tokie įvairūs eksperimentai išaugino nemažai talentingų žmonių, kurie šiandien yra tapę garsiais žmonėmis Lietuvoje, o gal net pasaulyje.

„Kai kuriuos eksperimentų rezultatus rodydavome viešai, kiti dalyvaudavo festivaliuose, konkursuose. Tai buvo kūrybinė laboratorija, išauginusi nemažai talentingų žmonių, kurie, mano nuomone, surado savo gyvenimo kelią. Kažkas iš jų tapo aktoriumi, televizijos prodiuseriu, geriausiu Lietuvoje garso dizaineriu...“, – sako L. Ramanauskas.

Jis iki šiol mena dienas, kai susikūrė Melomanų klubas. Pasak vyro, tai suteikė galimybę susiburti diskusijai muzikai neabejingiems žmonėms ir vykti koncertams.

„Tai buvo galimybė susirinkti žmonėms, kurie buvo neabejingi muzikai, kartu pasėdėti, padiskutuoti, išgirsti tam tikrus, tuo metu jau žinomus, atlikėjus. Tuos, kurie pradėjo formuoti muzikinį Lietuvos veidą. Pamenu, dar Andrius Mamontovas, išleidęs savo pirmąjį albumą, lankėsi pas mus svečiuose. Tai tokia veikla, kuri buvo ne tik pramoga, bet kartu tapo pažintiniu dalyku. Pačiam buvo įdomu ir muzika mane visada domino. Per muziką atsirado dailininkai, režisieriai, pantomimas, atlikėjai, šokėjai...“, – prisimena žurnalistas.

Liudas Ramanauskas

Radijo įsteigimas – siekis auginti Alytaus miesto kultūrą

Alytaus radijo stotis FM99 įsteigta prieš 27-erius metus tam, kad žmonės galėtų laisvai reikšti savo mintis. Išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją, tai viena seniausių radijo stočių Lietuvoje, kurios įkūrėjas (pats L. Ramanauskas) iki šiol veda radijo laidas. Anot žurnalisto, radijo įsteigimas nebuvo atsitiktinis dalykas, bet atvirkščiai – galimybė.

„Tai galimybė reikšti ne tik savo mintis, bet suteikti jas reikšti kitiems žmonėms. Regioninis radijas kaip savi marškiniai arčiau kūno. Svarbu patiems, gyvenantiems žmonėms, kuriantiems žmonėms, kalbėti apie juos ir apie tai, kas gali būti įdomu kitiems. Mes dabar grojame visoje Pietų Lietuvoje. Yra normalu turėti galimybę, o radijas – ta galimybė“, – aiškina L. Ramanauskas, pažymėdamas, jog šiais laikais dauguma nori kalbėti ir būti reikšmingais, tačiau klausiančiųjų – mažėja. „Gyvenimas – margas. Margas kaip genys, o tos temos yra pačios įvairiausios. Svarbu mokėti klausytis, nes kalbančių dabar yra labai daug. Visi nori būti reikšmingi, kalbėti, bet dažnokai pritrūksta klausiančiųjų“, – sako žurnalistas, kuriam 1998-aisiais skirta Alytaus miesto kultūros laureato premija.

Vis tik L. Ramanauskas džiaugiasi jaunąja karta, kuri pati geba pasirinkti, kuriuo keliu nori eiti. Radijas jauniems žmonėms suteikia galimybę išbandyti save, moko nebijoti laisvai reikšti mintis, pasitikėti savimi. Pasirodo, radijo stotyje apie 20 metų veikė jaunų žmonių projektas „Mes kitokie“, kurio metu jauni žmonės galėjo būti radijo laidos vedėjais.

„Iš to projekto išaugo labai daug žmonių, kurių dalis pasuko į žurnalistiką, kiti tapo chirurgais, treti – verslo atstovais, bet visi prisimena savo pradmenis. Mano tikslas yra suteikti galimybę. Nebėgti su vėliava priekyje, o suteikti žmogui galimybę laisvai rinktis. <...> Jauni žmonės išbando save, turi naujų potyrių, pažinčių ratas plečiasi ir jie žino, ko nori. Net neabejoju, kad jie visi nori būti laisvi. Laisvi renkantis savo gyvenimo kelią, profesiją, renkantis gyvenimo požiūrį į save ir aplinką“, – tvirtina Alytaus radijo stoties FM99 vadovas.

Svajonė – interviu su Dalai Lama

Kultūra L. Ramanauskui – neįmanoma be vieno svarbiausio ingrediento – laisvės. Anot jo, kultūra – būtina kiekvienam iš mūsų, nes tik jai esant galima išsaugoti savo identitetą, žingeidumą, vis atsinaujinantį požiūrį į aplinką ir besikeičiantį pasaulį.

„Netapau paveikslų, nestatau spektaklių, nekuriu muzikos, bet dalyvauju tame kultūriniame kontekste kaip žurnalistas. Man visada įdomu kalbėtis su aktoriais, režisieriais, kurie stato naujus spektaklius, visada įdomu pamatyti naują parodą ir pakalbinti jos autorių, bandant tiek sau, tiek klausytojams pasiaiškinti vieną ar kitą jų inspiraciją. Esant komisijos nariu, įdomu stebėti teatro festivalio darbą. Pamatyti naujus spektaklius, naujus režisūrinius sprendimus. Man įdomu“, – atvirauja L. Ramanauskas. Artimiausias jo planas ir didžiausias troškimas pakalbėti su pačiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, kuris po 85-erių metų išleido pirmąjį mokymų ir mantrų albumą, įrašytą su muzika.

„Tai asmenybė, kuri yra labai puikus įrodymas, jog nesvarbu, kiek tau metų, jei į pasaulį žiūri atvertomis akimis – tu gali debiutuoti kiekvieną dieną. Nesvarbu, kokiame amplua. Pats svarbiausias dalykas – turėti galimybę“, – tvirtina alytiškis.

-------

Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) projekto #TyliLyderystė tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai – retai visuomenei žinomi, tačiau savo kilniais darbais kitų gyvenimus keičiantys ir įkvepiantys tylūs lyderiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)