“Kas anuomet galėjo svajoti apie kulinaro specialybę, juk tada virėjos buvo moteriškės su didžiuliais kuodais ir spalvotais tinkleliais ant jų. Deja, situacija panaši ir šiandien. Virėjas vis dar laikomas kaip antrarūšis, arba žmogus, kuris nesugebėjo tapti teisininku”, - sako Linas bei puse lūpų užsimena, kad reiks “į šiaurę dumti”, nes čia gyventi nebemato prasmės.
- Užsiminei apie emigraciją, bet net premjeras sako, kad krizė jau praeity ir neilgai trukus visi gyvensim kuo puikiausiai...
Valstybė nėra suinteresuota, kad smulkusis verslas gyvuotų, todėl pastaruoju metu intensyviai svarstau, kad reiks į šiaurę dumti. Antra vertus, kol kas liaudžiai net nereikia gerų virėjų. Jiems svarbu, kad būtų pigiai, o kai taip, tai ir kokybė krenta. Apskritai mūsų kulinarija dar akmens amžiaus. Pažiūrėkit, pas mus “ant bangos” Džimis Oliveris ir Gordonas Ramzis, o svetur jų žvaigždė prigeso jau prieš ketverius metus.
- Sveikas maistas - kone viena aktualiausių temų. Tačiau kai nueini į parduotuvę ir pamatai tų “sveikų produktų” kainas, plaukai piestu stojasi...
Lietuvoje sveikai maitintis gali nedidelė dalis žmonių, nes tai iš tiesų kainuoja beprotiškus pinigus. Tarkim, visi sutaria, kad veršiena yra gerokai sveikesnė nei kiauliena. Bet kas gali sau tai leisti, kai veršienos kumpis kainuoja 44 litus, o kilogramas kiaulienos karbonado - 15 litų. Arba ekologiški pomidorai - po 10 litų? Bobutė atėjusi į parduotuvę perka lašišos galvą bei varškės, ir tai tik per šventes. Apie jokią sveiką mitybą net nesvarsto, svarbiau, kad skrandis neurgztų. Kol nekils darbo užmokesčiai, apie sveiką mitybą galima pamiršti. Valgai tik tam, kad turėtum energijos.
- Bet juk sakoma, kad geras virėjas ir iš kirvio koto sriubą išvirtų. Negi neįmanoma sveikai maitintis nebrangiai?
Apie tą kirvį - tikra nesąmonė. Aišku, dauguma virėjų tik baigę mokslus ir atėję į pirmąją darbovietę galvoja, kad padarys perversmą. Bet po pusmečio susitaiko, kad keps blynelius su įdarais, o į sriubą vietoj baravyko dės “neaiškų augalą” - pievagrybį, nes taip pigiau. Bet skonis gi visai kitas. Tiesa, susipylus į skrandį poveikis toks pat - sotu. Aišku, galima valgyti košes, bet kiek gi jų prikiši? Reikia žiūrėti, ko nori organizmas. Be to, reikia, kad ir mąstymas pasikeistų.
- O pats ar sveikai gyveni?
Aš turbūt esu pats nesveikiausias. Tarkim, šiandien dar nevalgiau ir net neįsivaizduoju, kada ką nors “įsimesiu” (interviu laikas - vėlyva popietė - red.past.). Čia kaip ta patarlė, kad batsiuvys be batų, taip ir virėjas alkanas. Viskas per tuos darbus...
- Kas namuose virtuvėje šeimininkauja?
Su šia užduotimi puikiai susidoroja žmona. Šito gėrio man užtenka ir darbe. Nežinau, iš kur kilęs mitas, kad virėjai namuose kas vakarą šeimynai ruošia šedevrus. Taip tikrai nėra.
- Moterys, gamindamos vakarienę, suka galvą, ką čia paruošus, kad kūno linijos nenukentėtų ir vyras nesėdėtų prie stalo trečią dieną vakarienei gaudamas salotų. Gal turi kokį receptą, kaip išlaviruoti?
Maitinti vyrą vien žolytėmis ir žuvimi tikrai nėra gerai. O dvigubos vakarienės, mano galva, tas pats kas ir dvi piniginės. Nesuprantu, kaip žmonės, nusprendę savo gyvenimus sujungti iki “smerčiaus”, turi atskirus biudžetus. Reikia susitarti. Vieną dieną valgo, ko nori žmona, kitą - ko vyras. Aišku, moteris, kuri rūpinasi tobulomis kūno linijomis, gali šiek tiek daugiau žolyčių paskabyti, bet visiškai atsisakyti mėsos nereikia. Aš patarčiau verčiau rasti laiko sportui. Štai aš nuolatos judu ir kilogramai tirpsta taip, kad jau verta susirūpinti, kaip jų priaugti.
- Dėl tokio tavo pasakymo daugelis moterų tik giliai atsidustų...
Aš manu, kad moterys dietų iš tikrųjų laikosi tik dėl savęs. Vyrui kaip tik svarbu, jog visko būtų po truputį. Čia tik pienburniams rūpi, kad moteris būtų kaip šakalys, su iškilia krūtine ir riestu užpakaliuku. O jau suaugusiam, maždaug peržengusiam 30-metį, svarbiau, kad košelės galvoje būtų, o ne užpakalio centimetrai.
- Kad jau užsiminei apie meilę, kaip gi yra su tais maisto afrodiziakais. Čia mitas ar jie iš tikrųjų veikia?
Kad tai išsiaiškintume, reikia kreiptis į kokią chemijos laboratoriją. Yra vadinamieji standartiniai afrodiziakai - austrės, šokoladas, raganosio ragas... (kvatojasi). Bet ar jie iš tikrųjų veikia, negaliu pasakyti. Suvalgęs austrę dar nei karto nepajutau, kad “užkunkuliuotų” kokie nors jausmai. Aš manau, kad svarbu ir atmosfera. Pavyzdžiui, šokolado gabalėlis, gėlytė, žvakių šviesa... net ir tų austrių nebereikia...
- Tai vis dėlto į širdį per skrandį...
Na, nežinau. Aš asmeniškai žmonos į širdį per skrandį neėmiau (šypsosi). Kai jau gamini vakarienę, širdis būna paimta.