Apie Mažojo Valkatos karjerą kine sklando legendos. Išeivis iš skurdžiausių Londono rajonų tapo paklausiausiu ir daugiausia uždirbančiu aktoriumi bei ne mažiau garsiu lovelasu: garsios arijos sklido ir apie jo talentą užkariauti moterų širdis. Vis dėlto nei pasaulinė šlovė, nei du „Oskarai“ didžiojo režisieriaus ir komiko neapsaugojo nuo valdžios persekiojimo.
Nevaikiška vaikystė
Čarlis Čaplinas – vienas kūrybiškiausių ir įtakingiausių nebyliojo kino eros žmonių – gimė 1889 m. balandžio 16 d. Londone, skurdžiame rajone, estrados atlikėjų šeimoje. Jo vaikystė buvo labai sunki. Tėvas Čarlis Čaplinas vyresnysis anksti tapo alkoholiku. Mama Hana, pasirinkusi sceninį Lili Garli slapyvardį, „Music Hall“ aktorė, dėl psichikos ligos turėjusi anksti nutraukti karjerą. Motinai nebuvo kada rūpintis vaikais – ji bandė uždirbti bent menkus skatikus, pasirodydama abejotinos reputacijos miuzikluose, svajojo apie bohemos gyvenimą ir neretai tapdavo psichiatrijos ligoninės paciente. Malonaus baritono savininkas Čarlzas Čaplinas vyresnysis buvo labai populiarus Londono muzikos salėse devintojo dešimtmečio viduryje. Jam ne kartą teko gastroliuoti Europoje, jis taip pat koncertavo už Atlanto. Jo repertuare buvo ir paties kurtų dainų. Visgi Č. Čaplino vyresniojo sceninė karjera baigėsi tragiškai. Jis pradėjo nevaldomai gerti ir 1901 m. gegužę mirė Šv. Tomo ligoninėje Londone, būdamas vos 37-erių. Prieš pat savo vestuves su Č. Čaplinu vyresniuoju, Hana pagimdė sūnų Sidnį Hilą, Čarlio įbrolį. Vėliau Sidnis gavo Čaplino pavardę. Mažajam Čarliui anksti teko savarankiškai pasirūpinti savimi. Vaikas pardavinėdavo laikraščius, muilindavo skruostus kirpyklų klientams arba padėdavo vietos gydytojui.
Į motinos vietą
Būsimas didis komikas pirmą kartą pasirodė scenoje 1894 m., būdamas vos penkerių. Tąkart jam teko programoje pakeisti nekaip pasijutusią mamą. Dėl gerklų problemų ji vėliau visiškai prarado pagrindinį darbo įrankį – balsą. Mažasis Čarlis sulaukė gausių publikos ovacijų. Žiūrovai artistui negailėjo arbatpinigių – mėtė ant scenos monetas ir kupiūras. Žiūrovus sužavėjo mažojo Čaplino vaikiškas natūralumas ir spontaniškumas. Iškart po pasirodymo susirinkęs uždirbtus pinigus, Čarlis grįžo į sceną ir užbaigė pasirodymą daina iš mamos repertuaro. Hana daugiau niekada nebepasirodė scenoje. 1896 metais ji sunkiai susirgo, neteko proto ir vėliau paguldyta į psichiatrijos kliniką. Kurį laiką Čarlio tėvas, kuris jau turėjo naują žmoną ir sūnų, rūpinosi savo pirmagimiu ir posūniu Sidniu, bet vėliau jiedu išsiųsti į našlaičių ir neturtingų vaikų mokyklą. Berniukai buvo priversti užsidirbti pragyvenimui patys. Č. Čaplinas turėjo mažai ką bendro su savo personažais, ypač geraširdžiu Valkata. Kitaip nei jis, kino legenda buvo griežtas, pedantiškas ir labai priekabus.
Beraštis publikos numylėtinis
1898 metų pabaigoje Čarlis prisidėjo prie vaikų šokių grupės. Per Kalėdas jie pasirodė pantomimoje „Pelenė“. Čaplinas pirmą kartą apsirengęs katinu turėjo galimybę prajuokinti publiką. 1901 m. pavasarį Č. Čaplinas paliko trupę. Berniukas retai lankė mokyklą, toliau pardavinėjo laikraščius, dirbo gydytojo padėjėju, spaustuvėje, tačiau dėl jauno amžiaus niekur ilgai neužsibūdavo. Būdamas 14-os jis gavo nuolatinį darbą teatre. Tuo metu jis buvo visiškai neraštingas. Kai jaunajam aktoriui buvo įduotas vaidmens tekstas, Čarlis labai bijojo, kad jo paprašys garsiai perskaityti keletą pastraipų. Įbrolis Sidnis padėjo jam išmokti tekstą ir sėkmingai atlikti vaidmenį. Lūžis Čaplino gyvenime įvyko 1908 m. vasarį, kai gavo aktoriaus vietą Fredo Karnoto teatro trupėje. Netrukus jis tapo vienu iš pagrindinių daugelio kūrinių aktorių – kai kuriuos vėliau pritaikė kino ekranui. Čaplinas su Karnoto trupe gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Svajonių šalis padariusi didelį įspūdį pradedančiam aktoriui. Jis nutarė šioje šalyje likti, tačiau prašymo suteikti jam JAV pilietybę taip ir neparašė. Po truputį Čarlis tapo publikos numylėtiniu. Per vieną pasirodymų talentingąjį Čapliną pastebėjo kino prodiuseris Makas Senetas. Jis pakvietė artistą dirbti jo studijoje „Keystone“. Čaplinas pasirašė sutartį su „Keystone“, o pirmasis jo uždarbis siekė 150 dolerių per savaitę. Iš pradžių jaunam aktoriui buvo gana sunku prisitaikyti prie naujų kino reikalavimų. Po pirmojo filmo M. Senetas netgi pripažino, kad sprendimas priimti Čapliną į komandą – didelė klaida. Visgi prodiuserio sprendimą suteikti Čarliui dar vieną progą paveikė Mabel Normand – tuomet viena pagrindinių studijos žvaigždžių. Ketveriais metais už Čarlį jaunesnė gražuolė nebyliojo kino aktorė, scenaristė, režisierė, daugiau nei 100 filmų veteranė tapo Čaplino mokytoja ir meilės guolio šildytoja.
Valkatos gimimas
Pamažu filmai su jaunuoju aktoriumi pradėjo nešti pelną, o Čaplinas tapo viena iš kino studijos žvaigždžių. Jis vis dažniau pasvajodavo kurti savo filmus. Filmavimo aikštelėje jiedu su Mabel dažnai ginčydavosi, tačiau tai nesugadino santykių už jos ribų. Čaplinas ir M. Normand liko draugais: tiek po to, kai kylančiai žvaigždei buvo suteikta galimybė pačiam kurti filmus, tiek jam palikus studiją. Iš pradžių Čaplinas bandė mėgdžioti gana grubų Seneto komedijų stilių, tačiau būtent jo nukrypimas nuo šio stiliaus jam atneša didžiulę sėkmę. Č. Čaplino karjeros lūžio tašku tapo Valkatos personažo gimimas. Aktorius jį sukonstravo iš daugybės paties sugalvotų ir nuo kitų komikų nusižiūrėtų elementų. Valkata atrodė gana keistas personažas: mažas katiliukas ant galvos ir didžiuliai batai, plačios kelnės ir siauras švarkelis. Įvaizdį papildė nedideli ūseliai, juodai paryškintos didelės liūdnos akys ir plona rotango lazdelė. Reikšmės turėjo ir nedidelis aktoriaus ūgis – jis siekė vos 165 cm – ir liesas kūno sudėjimas. O keista išvaizda sudarė kontrastą su vargšo Valkatos nepriekaištingomis lordo manieromis. Jis delikatus, inteligentiškas ir mandagus, tačiau esant reikalui galintis pasukčiauti. Kartu jaudinamai naivus, užjaučiantis ir mėgstamas merginų, kurias pavergia gerumu. Didžioji Č. Čaplino gyvenimo meilė – Una O’Nil.
Ištikimybė nebyliajam kinui
Čarlio uždarbis sparčiai augo: jei 1914 m. dirbdamas studijoje gaudavo 150 dolerių per savaitę, tai jau 1915 m. uždirbdavo 1 250 dolerių per savaitę plius 10 000 premiją už kontraktą. 1917 m. Čaplinas sudarė 1 milijono dolerių sutartį su „First National Pictures“ studija ir tuo metu tapo brangiausiai apmokamu aktoriumi istorijoje. Tais pačiais metais suburta nuolatinė „Čaplino aktorių“ komanda, su kuria jis dažniausiai vaidino savo filmuose. Laikui bėgant Čaplinas nusprendė įgyti kūrybinę nepriklausomybę ir 1919 m. kartu su Mary Pickford, Douglasu Fairbanksu ir Davidu W. Griffithu įkūrė studiją „United Artists“. Jie siekė atsikratyti vis didėjančios filmų platintojų ir finansininkų įtakos Holivudo studijoms. Šis žingsnis galiausiai atrišo komikui rankas kurti savo nepriklausomus filmus. 1929-aisiais baigėsi nebyliojo kino era. Naujos technologijos leido atkurti garsą ir vaizdą vienu metu. Deja, kai kurie didieji tyliojo kino aktoriai turėjo ausį rėžiančius balsus. Jie negalėjo vaidinti įprastuose filmuose. Čaplino balsas buvo išties malonus, bet jis nenorėjo kalbėti. Tylusis kinas buvo jo meilė. Čarlis liko ištikimas senajai kino technologijai dar dešimtmetį. Pirmasis Čaplino filmas, kuriame jis prabyla, buvo „Didysis diktatorius“ – antihitlerinis filmas, sukurtas 1940 m. Jis tapo paskutiniu filmu, kuriame panaudotas žymusis Valkatos personažas.
Neįtiko valdžiai
Tuo pačiu metu Čaplinas pradėtas persekioti už neva palankumą komunistinei ideologijai. FTB kaupė jo dosjė, ketindama jį išvaryti iš JAV. Kadangi kuriant filmą „Didysis diktatorius“ Amerikos santykiai su Vokietija buvo neutralūs, Č. Čaplinui buvo siūloma atsisakyti jį rodyti. Tačiau režisierius nenusileido: tarp jo kolegų ir draugų buvo žydų, iš kurių sužinodavo apie įvykius Vokietijoje, ir norėjo filmu išjuokti Adolfą Hitlerį. Filmui pasirodžius ekranuose, A. Hitleris užpuolė SSRS, o spaudimas, atrodė, liovėsi. 1952 m. Č. Čaplinas trumpam išvyko iš JAV, bet grįžti atgal jam jau nebuvo leista. Aktorius apsigyveno Šveicarijoje, kur ir gyveno iki mirties.
Priekabusis režisierius
Č. Čaplinas turėjo mažai ką bendro su savo personažais, ypač geraširdžiu Valkata. Kitaip nei jis, kino legenda buvo griežtas, pedantiškas ir labai priekabus. Jis galėdavo sukelti skandalą dėl menkiausio vėlavimo. Savo filmus Čaplinas stengėsi išbaigti iki tobulybės ir visiškai nesigailėdavo aktorių. Filme „Didmiesčio žiburiai“ aklos gėlių pardavėjos vaidmenyje Č. Čaplinas nufilmavo jauną Virdžiniją Čeril. Vos viena frazė „Gėlių, sere?“ buvo kartojama 342 kartus! Garsiajam Čaplinui nė karto nepavyko pelnyti „Oskaro“ geriausio aktoriaus kategorijoje. Ir vis dėlto jis tapo vieninteliu žmogumi istorijoje, kuriam įteikti du „Oskarai“ už įnašą į kino meną (paprastai šis apdovanojimas skiriamas jau baigusiems karjerą aktoriams), o paskui dar vieną nominacijoje „Geriausia filmo muzika“. Norėdamas atsiimti „Oskarą“ Čaplinas turėjo trumpam atvykti į JAV – jam suteikta tik ribota viza. 1975 m. karalienė Elžbieta II įšventino Čapliną į riterius. Beje, Čaplinas tapo pirmuoju aktoriumi, kurio nuotrauka atspausdinta ant žurnalo viršelio. 1925 m. liepos 6-ąją tai padarė žurnalas „Time“.
Vedybos su nepilnamete
Č. Čaplinas garsėjo ne tik kaip didis aktorius ar režisierius, bet ir kaip širdžių ėdikas. O kur moterys – ten ir skandalai. Čaplinas buvo vedęs net keturis kartus ir susilaukė 12 vaikų. Kai kurie iš jų taip pat išbandė jėgas aktorystėje, tačiau plačiai išgarsėjo tik kino aktorė Džeraldina Čaplin. Sūnus Sidnis Čaplinas tapo žinomu teatro aktoriumi. Be to, šlovę pelnė menininko anūkai – ispanų aktorė Ona Čaplin ir šveicarų aktorius, režisierius, akrobatas Jamesas Thierre’as . Pirmoji jaunojo Čarlio Čaplino meilė buvo šokėja Hattie Kelly. Jiedu susipažino Londone, kai Čaplinui buvo 19, o Kelly – vos 14. Po penkių pasimatymų jiedu išsiskyrė. Vėliau H. Kelly ištekėjo, su Čaplinu bendravo tik keletą kartų. Ji mirė 1918 m. per Ispanijos gripo pandemiją. Čaplinas apie tai sužinojo tik 1921 m. Aktoriaus meilė jaunutėms ir nepatyrusioms mergaitėms buvo akivaizdi. Kita jo meilė 14-metė Mildred Haris svajojo filmuotis kine, o 1916 m. Č. Čaplinas Holivude jau buvo žinomas žmogus. Jaunoji apsukruolė dvejus metus sukosi aplink jį, o 1918 m. pareiškė, kad nuo Čaplino laukiasi. Kilo skandalas, ir režisieriui teko ryžtis vestuvėms. Jos įvyko 1918 metų spalį. Č. Čaplinui buvo 29 metai, M. Haris – 16. Vaikas gimė po vestuvių praėjus ne 9, o 10 mėnesių. 1919 m. liepos 7 d. pasaulį išvydo Čaplino sūnus Normanas Spenceris Čaplinas. Po trijų dienų kūdikis mirė, ir tai dar labiau pagilino prarają tarp buvusių įsimylėjėlių. Prasidėjo neįtikėtinai triukšmingas skyrybų procesas. Skyrybas lydėjo abipusiai kaltinimai. Ji kaltino Č. Čapliną žiauriu elgesiu ir bandė pasiekti, kad būtų uždėtas areštas jo naujam filmui „Vaikas“. Čaplinas buvo priverstas išgabenti apie 140 tūkstančių metrų filmų (daugiau nei 2000 kadrų) į kitą valstiją. Filmas buvo montuojamas tiesiog viešbučio kambaryje Solt Leik Sityje. Galiausiai Čarlis vietoj 25 tūkstančių dolerių sumokėjo keturiskart didesnę sumą vien už tai, kad buvusi žmona daugiau niekada nesirodytų jo akyse. Beje, vėliau ši gražuolė pagarsėjo tuo, kad šantažavo būsimąjį Anglijos monarchą Edvardą VIII. Kurį laiką Č. Čaplinas santykius kūrė su garsia to meto aktore Polete Godar.
Įkvėpė knygą
1921 m. Čaplinas kurį laiką buvo susižadėjęs su aktore May Collins, tačiau vyras netrukus nutraukė su ja santykius. Antrąja Čaplino žmona tapo Leta Grei. Vestuvės įvyko 1924 metų lapkritį. Tuo metu Letai tebuvo 16 metų. Siekdamas išvengti problemų dėl JAV įstatymų, Čaplinas vedė Letą Meksikoje. Ji vaidino jo filmuose ir kurstė meilės židinį. Jiedu susilaukė dviejų sūnų: Čarlzo Čaplino jaunesniojo ir Sidnio Erlo Čaplino. Visgi santuoka ir vaikai ramybės neatnešė. Režisierius per tą laiką turėjo daugybę meilužių. O kai paniekinta žmona pareikalavo skyrybų, jos pretenzijos vyrui vos tilpo į 40 puslapių. Beje, pagal skyrybų sąlygas Č. Čaplinas Letai sumokėjo neregėtą sumą – 825 tūkst. dolerių. Tai buvo rekordinė to meto suma, todėl Čaplino pinigais susidomėjo mokesčių inspekcija ir pradėjo tyrimą. Beje, Č. Čaplino ir Letos Grei santykiai tapo Nabokovo romano „Lolita“ pagrindu.
Aiškinosi teisme
Dar sykį Čaplinas vedė 1936-iais. Aktorė Poletė Godar, regis, sutiko su viskuo – slaptomis vestuvėmis, neįpareigojančiais santykiais, Čarlio vaikų auginimu. Čarlis ją filmavo savo filmuose, šioji užmerkdavo akis į jo žygius po kitų moterų lovas. Visgi po ketverių santuokos metų jiedu išsiskyrė. Poletė persikėlė į Šveicariją ir susituokė su garsiuoju rašytoju Eriku Marija Remarku. Vėliau Čaplinas trumpai susitikinėjo su aktore Džoana Beri, tačiau viskas baigėsi, kai ši pradėjo jį persekioti ir rodyti sunkios psichikos ligos požymius. 1943 m. gegužę Dž. Beri pateikė ieškinį dėl Čaplino tėvystės nustatymo. Kraujo tyrimai aiškiai parodė, kad Čaplinas nėra kūdikio tėvas. Kadangi anuomet kraujo tyrimai buvo nepriimtini įrodymai teisme, režisieriui liepta mokėti po 75 dolerių per savaitę, kol vaikui sukaks 21 metai – tais laikais tai buvo dideli pinigai. Ir jis mokėjo. Moterų, regis, Čaplinas turėjo daugiau nei vaidmenų. Bet tikroji meilė jį aplankė tik kartą. 1943 m. Čarlis vedė jauną aktorę Unai O’Nil. Jai buvo 17-ka, jam 54-eri. Tarp aktorės gerbėjų buvo ir Čaplino sūnūs, bet ji pasirinko tėvą. Dėl šios meilės ji atsisakė aktorės karjeros ir visą gyvenimą paskyrė šeimai. Unos tėvas, garsus dramaturgas Judžinas O’Nilas, sužinojęs apie dukters vedybas, visiškai nustojo su ja bendrauti. Čarlis ir triskart jaunesnė žmona susilaukė trijų sūnų bei penkių dukterų. Paskutinį vaiką Una pagimdė, kai didžiajam komikui buvo 72 metai.
Pomirtiniai nuotykiai
Kino legenda mirė 1977 m. Kalėdų dieną Vevey mieste, Šveicarijoje, savo namuose, po insulto. Jam tuomet buvo 88-eri. Č. Čaplinas palaidotas vietos kapinėse. Tačiau nepraėjus nė metams Čaplino kūnas iškastas ir pavogtas, siekiant iš jo šeimos išvilioti pinigus. Filmo vertas siužetas nepavyko. Plėšikai sučiupti, o karstas su kūnu rastas po 11 savaičių. Pasirodė, kad tokį verslo planą sukurpė bedarbiai imigrantai – lenkas Romanas Vardas ir bulgaras Gančas Ganevas. Už 600 tūkst. Šveicarijos frankų išpirkti artisto palaikus jie pasiūlė Č. Čaplino našlei. Čaplino kūnui sugrąžinti surengta plataus masto policijos operacija, kurioje dalyvavo ir komiko dukra Džeraldina. Ji apsiėmė perduoti grobikams išpirkos pinigus. Automobilyje, kuriuo važiavo Džeraldina, slėpėsi policijos pareigūnas. Kiti operacijoje dalyvavę teisėsaugininkai dirbo persirengę civiliais drabužiais. Bendromis pastangomis jiems pavyko sulaikyti abu nusikaltėlius ir rasti Č. Čaplino karstą – reketuotojai jį buvo užkasę vieno kaimelio laukuose. Nebyliojo kino legendos palaikai po šio detektyvo grąžinti į pirmąjį kapą ir šįkart užbetonuoti.