Medikai bando įminti šiurpią sprogstančių dantų paslaptį: viena versijų krypsta į plombų sudėtį

Susprogę dantys skamba kaip kažkas siaubingo iš mokslinės fantastikos romano. Deja, istorijoje tokių atvejų būta, ir ne vieno. Po nepakeliamų skausmų žmonėms dantys tiesiog su trenksmu sprogdavo burnoje, atnešdami didžiulį palengvėjimą. Kodėl taip gali atsitikti, bandoma aiškintis jau seniai.

Nesuprasdami sprogusių dantų priežasties, negalime būti tikri, kad ateityje tai nepalies kito žmogaus.

Paslaptingi dantų sprogimo atvejai

1861 m. pirmo didelio amerikietiško žurnalo apie odontologiją „The Dental Cosmos“ sausio numeryje išpublikuotas odontologo iš Pensilvanijos W. Atkinsono straipsnis. Jis aprašė tris neįprastus atvejus, su kuriais susidūrė per keturiasdešimt darbo metų.

Pirma neįprasta istorija nutiko kunigui DA, kuris gyveno Springfilde, Merserio apygardoje. 1817 m. vasarą jam staiga ėmė baisiai skaudėti dantį.

Iltinio danties dešinėje skausmas pasidarė tokio stiprumo, kad žmogus ėmė siautėti. Apimtas agonijos jis puldinėjo šen ir ten, vienu metu trankė galvą į žemę kaip įsiutęs žvėris, vėliau kišo galvą į tvoros kampą, tada pašoko ir nubėgęs prie šaltinio panėrė visą galvą į ledinį vandenį. Artimieji tiek išsigando, kad nuvedė jį į namą ir visaip stengėsi nuraminti. Deja, kunigas siautėjo iki pat ryto. Maždaug devintą valandą pasigirdo aštrus pokštelėjimas, lyg kas būtų šovęs iš pistoleto, skaudamas dantis sutrūkinėjo į smulkius gabalėlius, ir vyriškiui akimirksniu palengvėjo. Tą akimirką jis atsisuko į žmoną ir tarė: „Skausmas praėjo.“ Jis atsigulė į lovą ir kietai išmiegojo visą dieną bei didžiąją dalį nakties; vėliau atsikėlęs jautėsi sveikas ir ramus.

Praėjus trylikai metų po šio įvykio, W. Atkinsonas išgirdo apie dar vieną atvejį, kai stipriai skaudamas dantis galiausiai tarsi susprogo ir sutrūkinėjo į smulkius gabalėlius. Vienai jo pacientei – Letitiai D. ilgai skaudėjo dantį, paskui staiga dantis pokštelėjo ir sutrūkinėjo į daleles, o skausmas akimirksniu liovėsi.