Įsivaizduokime, kad atsidūrėme senovės Romos aikštėje. Čia vaikštinėja įsimylėjėlių pora, gladiatorius, besižvalgantis į kilmingą merginą, tėvas, lydintis sūnų padaryti tai pirmą kartą pasimylėti, aukšto lygio prostitutė... Gerai pažiūrėkime į šiuos žmones – pakaks pabūti su jais vieną dieną ir perprasime intriguojančias senovės Romos meilės ir sekso paslaptis. Pamatysime, kad romėnų būdas mylėti neįtikėtinai primena mūsiškį.
Alberto Angela – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas, mokslo populiarinimo laidų vedėjas ir rašytojas. Lietuvių kalba jau išleistos dvi jo knygos apie kasdienį gyvenimą senovės Romos imperijoje (“Viena diena Senovės Romoje” ir „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“). Ši, trečioji knyga – apie tai, kas gyvenimą daro pakeliamą. Apie meilę.
Autorius leidžia mums patirti malonumą skaitant šį romaną, kuris tikslus kaip istorinė monografija. „Meilė ir seksas senovės Romoje“ atsako į daugybę klausimų. Kaip bučiavosi senovės romėnai, ką žiūrėdami vienas kitam į akis sakydavo įsimylėjėliai, ar sužadėtinis kviesdavo savo išrinktąją vakarienės, ar egzistavo biseksualumas ir kūniškos meilės mokslas – Kamasutra. Kaip mylėdavosi imperatoriai ir prasčiokai, kokiais būdais žmonės viliodavo vieni kitus ir kokie buvo seksualiniai tabu. Ar egzistavo neištikimybė, jei taip, – kas grėsė neištikimiesiems?
Pateikiame antrą ištrauką iš Alberto Angela knygos „Meilė ir seksas senovės Romoje“.
Kokios buvo romėnų meilužio viliojimo strategijos prieš du tūkstančius metų? Pirmoji problema, kurią reikia išspręsti – kaip apie jas sužinoti. Yra būdas. Iš tikrųjų gali padėti daug veikalų ir meilės eilėraščių. Tai kūriniai, skirti Romos elitui, juose pilna patarimų. Ypač didelės vertingos informacijos ir patarimų kasyklos yra poeto Ovidijaus Ars amatoria („Meilės menas“), meilės vadovėlis, poetą garsinęs nuo Augusto laikų iki dabar: bestseleris, kurio sėkmės pavydėtų bet kuris šiuolaikinis autorius.
Iniciatyva
Pirmiausia vyras turi imtis iniciatyvos – Vir prior accedat („Teprisiartina pirmasis vyras!) – ir dėl to, kad romėnų pasaulyje vyrai vadovauja, ir dėl to, kad mergina negali sau leisti viešai provokuoti.
Pirmasis suartėjimas
Dabar reikia pradėti pokalbį. Taigi, bet kaip? Romėnei patinka būti „maldaujamai“, reikia sakyti švelnius meilės žodžius, beveik nuolankiu tonu: „maldos intonacijomis“, sako Ovidijus. Reikia pulti nuosaikiai ir pernelyg nespausti. Geras būdas yra jai pirmiausia pasiūlyti draugystę, o meilę paslėpti. „Šitokiu būdu jau mačiau daugiau nei vieną savo žodžiais nugalint drovią moterį: pirmiausia draugas, o netrukus jis jau meilužis.“
Kokius žodžius sakyti moteriai
Dabar labai svarbu kalbėti teisingomis temomis ir sakyti teisingus žodžius. Moterų silpna vieta, anot Ovidijaus (I, 618–624), yra komplimentai: kad gautum moters dėmesio, o labiausiai pritarimo, reikia tikrąja to žodžio prasme užversti ją komplimentais. Jo patarimai ciniški, tik paklausykite: „Dabar nugalėk jos širdį gudriais meilikavimais [...] Negailėk jai sakyti, kad gražus jos veidas, gražūs plaukai, grakštūs piršteliai, mažos pėdos. Net ir tyra moteris būna patenkinta, kai jai sakoma, kad ji graži: mergelė nori globos ir meilės.“
Žinoma, ir drabužiai – tema, kuriai moterys labai jautrios. Turime atrodyti sužavėti ir apstulbinti jų išvaizdos, jų drabužių, o jie geros kokybės, gerų meistrų siūti. Jei ji pasipuošus auksu, reikia sakyti jai, kad ji brangesnė nei auksas; jei ji su kailiais – kad nėra nieko, kas jai labiau tiktų; jei pasirodo apsirengusi tik lengva tunika, sušukti: „Ak, tu įžiebi liepsnas!“ Jei jos šukuosena su sklastymu, pagirk sklastymą, o jei plaukai sugarbanoti karšta geležimi, sakyk: „Ak! Ši banga tokia graži...“ Kai šoka, reikia žavėtis jos rankomis – ir jos balsu, kai dainuoja. Ir pagaliau dera pašlovinti kiekvieną jos glamonę, kurią padovanos šiąnakt...
Mums kai kurie patarimai atrodo kiek paprasti, bet už jų slypinti strategija labai rafinuota. Kaip lašišos, gundytojai kyla prieš srovę kalbėdami tomis temomis, kurios labiausiai rūpi moteriai: išorė, grakštumas, dėmesys kiekvienai mažiausiai smulkmenai, ir tam, kaip ji pateikiama.
Žinoma, nereikia perdėti. Tas pats Ovidijus rekomenduoja neišsiduoti kokiais nors neįtikinamais teiginiais.
Ko niekuomet nereikia sakyti moteriai
Niekuomet neturi į galvą ateiti mintis kalbėti apie jos trūkumus – fizinius ar charakterio – nei jų smerkti. Ir visiškai nedera klaustis jos amžiaus: „Niekuomet neklausk jos metų, nesiaiškink, kada gimė, ypač jei ji jau blykšta, jei jos geriausias laikas praeityje, jei jos plaukuose gali pamatyti žilų.“
Būkite atsargūs pasakodami apie sekso naktis ar girdamiesi pergalėmis. Net jei jos yra tiesa, poveikis bus priešingas, nes tai sumažina merginamos moters vertę.
Apgaulės strategija
Užkariaujant moterį, sako Ovidijus, leidžiama ir apgaulė. O kaip? Poetas labai atviras. Tai melagingi pažadai ir melagingos priesaikos, mažos apgaulės, bet tokios paveikios. „Žadėk daug: pažadai pritraukia moteris“, ir nereikia dvejoti prisiekti dievais: „Žadėdamas prisiek dievais kiek tiktai nori! Jupiteris iš aukštybių šypsosi įsimylėjėliams priesaikos laužytojams ir leidžia, kad Eolo vėjai jį neštų šalin be jokių pasekmių.“
Senovės Romoje tradiciškai buvo manoma, kad dievai atleidžia tiems, kurie sulaužo priesaikas dėl meilės.
Kita apgaulė buvo... netikros ašaros! Bet reikėjo būti gerais aktoriais, o jiems, prireikus, padeda kai kurie „specialieji efektai“. „Naudingos ir ašaros – verksmas švelnų ir deimantą padaro. Lai ji pamato tavo drėgnus skruostus, jei gali; o jei ašarų nėra (jos ne visada pasirodo laiku), paliesk akis sudrėkinta ranka.“
Kaip patyręs romėnas meilužis, koks ir buvo, Ovidijus (I, 729–738) pateikia paskutinį patarimą, kaip užkariauti moterį svarbiausią akimirką, tai yra tuomet, kai reikia žengti lemiamą žingsnį, – tenka atrodyti pasikeitusiam, tarsi nemiegojai dienų dienas, graužiamas meilės šiai moteriai: „Tegul kiekvienas meilužis būna pablyškęs – tokia spalva ir tinka, ir naudinga. Ir tik kvailiai galvoja, kad neverta... Tavo širdis pasirodo tavo sulysusiame veide; pridenk be baimės gobtuvu savo švarius plaukus. Ilgas būdravimas, jaudulys ir rūpestis iš didelės meilės jaunuolius nualina. Jeigu nori pasiekti uostą, bandyk atrodyti taip, kad į tavo veidą žiūrėdamas galėtų pasakyti: „Štai, tu įsimylėjęs!“
Pokyliuose reikia vengti vyno, bet atrodyti kiek įkaušusiam gali būti naudinga, norint pasiųsti pranešimą mylimajai. Nors visi tiki, kad drąsūs ir įžūlūs žodžiai yra vyno vaisius, iš tikrųjų jie stipriai paveikia moterį ir pasiekia tikslą. Ovidijaus siūlomi žodžiai labai aiškūs: „Ir pakeldamas taurę sakyk – būk sveika ir tebūnie sveikas su tavimi lovą besidalijantis!“
Aiškus kvietimas pasimylėti su moterimi.
Kūniško ryšio metas
Tai sudėtingiausia ir subtiliausia, nes, kaip sakėme, paliesti romėnę matroną draudžiama. Ką daryti? Štai kelios gudrybės – pokylio pabaigoje reikia pasinaudoti atsisveikinimo sąmyšiu ir paliesti taip trokštamą merginą: „Kai patraukus stalus kilsite eiti, minia ir vieta tau leis prie jos prisiartinti. Eik per minią kuo arčiau ir prisigretinęs lengvai paliesk pirštu jos klubą, jos pėdą švelniai brūkštelk savo pėda.“ Net ir viešoje vietoje galima pabandyti labai atsargiai paliesti matroną, pavyzdžiui, Didžiajame cirke, – klasikinio elgesio jame instrukciją jau aprašėme. Tai tiksli gundymo technika, kur netrūksta nei žodžių, nei gestų. Jei prisėdęs prie trokštamos suvilioti moters vyras ima vis labiau ir labiau glaustis jai prie klubo ir taip siunčia itin aiškų pranešimą, ji gali atsakyti tiktai priimdama spaudimą ir savo ruožtu prisiglausdama arba atsitraukdama.
Atsitraukimo strategija išgirdus „ne“
Jei gundytojas suvokia, kad jo pastangos bergždžios, arba – dar blogiau – susilaukia paniekos, geriau greitai atsitraukti, atsisakius maldavimų ir meilikavimų. Svarbu suprasti tai anksčiau, kol moteris nepasakė ar neužsiminė, kad merginimas nepageidautinas. Būtina parinkti tinkamą laiką – jei vyras nutraukia savo veiksmus nesulaukęs moters reakcijos, šioji, pasijutusi nebemerginama, gali savo ruožtu atsigręžti į gundytoją ir padrąsinti jį pradėti iš naujo, o šiuo atveju viskas baigsis sėkmingai („Daugelis eina pas tuos, kurie bėga, o į apsiaustį surengusius žiūri su panieka“).
Bet jeigu „ne“ yra galutinis, tuomet geriau nusitaikyti į kitą moterį. Nes imperijos sostinė iš tikrųjų „gali duoti tau tiek ir tokių moterų, kad gali pasakyti: „Visa, kas gražaus pasauly, yra šičia.“
Ovidijaus žodis.