Devyniolikmetė Pearl Lusk į Niujorką atvyko iš provincijos, naiviai tikėdamasi megapolyje susirasti gerai apmokamą darbą ir susikurti gerą gyvenimą, rašoma newyorker.com.
Merginai pavyko įsidarbinti pardavėja ir išsinuomoti būstą, tačiau sėkmė jai šypsojosi neilgai: iš darbo ją atleido ir ji nebeturėjo iš ko mokėti nuomos. Šiuo nelengvu laikotarpiu Pearl likimas pasisuko kita kryptimi. Kavinėje mergina atsitiktinai susipažino su impozantišku vyriškiu, kuris jai prisistatė kaip Allenas La Rue. Nepažįstamasis papasakojo, kad dirba privačiu detektyvu ir jam skubiai reikalinga padėjėja.
Kadangi laisvalaikiu Pearl su malonumu skaitydavo detektyvus, ji noriai sutiko dirbti tokį įdomų darbą. Naujasis viršininkas merginai papasakojo, kad draudimo bendrovės užsakymu tiria deimantų vagystės bylą. Pirmoji merginos užduotis buvo sekti įtariamąją vardu Olga Trapani, o tada ją nufotografuoti specialiu aparatu.
Naujųjų, 1947 m. išvakarėse, gruodžio 31 d. Allenas įteikė Pearl specialų „rentgeno fotoaparatą“, kuriuo, neva, galima peršviesti žmogų ir padaryti rentgeno nuotrauką. Šnipinėjimo įrangos stebuklas buvo paslėptas ryškioje dėžėje, suvyniotoje į popierių (šventinę dieną ši maskuotė buvo tobula).
Merginai reikėjo nutaikyti „objektyvą“ maždaug į kūno vidurį, nes įtariamoji, esą, nešioja brangakmenius paslėptus ant juosmens, ir nuspausti mygtuką. Pearl buvo stropi padėjėja ir užduotį atliko tobulai.
Kurį laiką ji sekė įtariamąją, o kai ši nusileido į metro, nusekė paskui ją. Stovėdama perone mergina nusitaikė taip, kaip jai buvo sakyta, ir nuspaudė mygtuką. Pasigirdo šūvis ir „įtariamoji“ parkrito, metro prasidėjo panika.
Vėliau, atsakinėdama į pareigūnų klausimus, naivioji „detektyvo“ padėjėja vebleno: „Aš nufotografavau moterį, o tada ją kažkas nušovė.“ Mergina taip nieko ir nesuprato. Net kai prie jos akių dėžė su „fotoaparatu“ buvo išardyta ir paaiškėjo, kad joje šautuvas, kurio gaiduką ji ir nuspaudė, Pearl ir toliau tvirtino esanti nekalta.
Laimei, šūvis nebuvo mirtinas. Olga išgyveno ir davė parodymus. Pasak jos, tokiam nusikaltimui ryžtis galėjęs jos vyras. Moteris santuokoje nugyveno vos metus, kai paaiškėjo, kad jos išrinktasis – automobilius nuvarinėjantis vagis.
Išaiškėjus šiai nemaloniai tiesai jų santuoka iširo, Olgai pavyko iškovoti skyrybas, tačiau Alphonse‘as Rocco – toks buvo tikrasis „detektyvo“ vardas – nepaliko buvusios žmonos ramybėje. Vyriškis nuolat jai grasino ir galiausiai, Naujųjų metų išvakarėse, nusprendė savo grasinimus įgyvendinti.
Palyginę dviejų moterų – apgautosios nusikaltėlės ir aukos – parodymus, tyrėjai pagrindiniu įtariamuoju paskelbė Alphonse‘ą Rocco ir paskelbė jo paiešką. Po kelių dienų vyriškis buvo rastas miške, kur slėpėsi ir gyveno palapinėje. Suimamas nusikaltėlis priešinosi ir buvo nušautas.
Paaiškėjo, kad jis saugojo ir visur su savimi nešiojosi vienintelę nuotrauką su užfiksuota trumpa santuokinės laimės akimirka – jiedu su Olga sėdi kavinėje prie staliuko ir šypsosi kamerai.
Beje, naiviajai jaunai „žudikei“, kuria patyręs apgavikas pasinaudojo kaip aklu ginklu, nebuvo skirta griežta bausmė, ir po teismo posėdžių ji netgi susidraugavo su savo „auka“.
Apie Pearl Lusk galima būtų sukurti puikų filmą, nes komedijos apie kvailokus naivuolius dažniausiai verčia kvatotis iki ašarų.