Iš visų žinomų mitų nei vienas nėra toks išskirtinis ir pralinksminantis, kaip istorijos apie Bepročiu Vienuoliu vadinto ruso milžiniškas genitalijas.
Nuo tada, kai 1916 metais sibirietis buvo nužudytas, ne vienas žmogus tvirtino turintis jo penį, o vienas žinomas Rusijos gydytojas šiuo metu savo muziejuje Sankt Peterburge eksponuoja, jo tvirtinimu, tikrąjį G. Rasputino vyrišką pasididžiavimą.
Minutėlę! Kaip kažkas gali tvirtinti turintis tokį dalyką, kai Rusijos mistikas ir caro šeimos patarėjas neabejotinai buvo palaidotas su viskuo, ką atsinešė gimdamas? Yra tvirtinančių, kad viskas buvo šiek tiek kitaip – esą jau po G. Rasputino mirties jo lyties organą pasisavino viena tarnaitė. Kiti gi teigia, kad garsųjį rusą kastravo jo žudikai, o tarnaitė rado jį be varpos... Vyrišką organą ji rado kitą dieną tvarkydamasi. Treti įsitikinę, kad apsukrioji kambarinė, priklausiusi plaukuotojo mistiko meilužių armijai, prigriebė lytinį organą kaip suvenyrą po G. Rasputino skrodimo.
Kokia bebūtų (ne)tiesa, (tariamas) faktas yra tas, kad G. Rasputino pasididžiavimas keliavo po visą pasaulį. Ko vertas vien tas faktas, kad trečiajame dešimtmetyje jis atsidūrė Paryžiuje, kur grupė emigrantų iš Rusijos meldėsi už stebuklingąjį penį tikėdamiesi, kad tai suteiks jiems vaisingumą.
Vis dėlto sužinojusi apie tokį beprotišką kultą, G. Rasputino dukra Marija labai pasipiktino tuo ir pareikalavo grąžinti tai, kas priklausė tėvui, rašoma st-petersburg-life.com. Ir kai jau atrodė, kad ši tema pagaliau dings iš metraščių, 1994 metais ji vėl nuskambėjo visu garsumu.
Taip jau nutiko, kad 1977 metais Michaelas Augustine'as iš Kalifornijos įsigijo garsųjį penį visiškai atsitiktinai – pirkdamas Robertos Ripple daiktus. R. Ripple bendradarbiavo su Marija Rasputina, rašydama biografiją apie jos tėvą. Taip po Bepročio Vienuolio dukters mirties jai atiteko stebuklingoji varpa. Kai M. Augustine'as ją pardavė „Bonham“ aukcionų namams, buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatas pribloškė. Paaiškėjo, kad tai yra ne G. Rasputino vyriškumo simbolis, o bestuburiams gyvūnams priskiriama holoturija, dar vadinama „jūros agurku“.
Gal tuo istorija ir baigėsi? Oi ne! Naujausias veikėjas apatinių kelnaičių žalčio sagoje yra garsus Rusijos gydytojas Igoris Kniazkinas, Rusijos mokslų akademijos Prostatos tyrimų centro bendradarbis. Jis 2004 metais su pasididžiavimu atidarė pirmą šalyje Erotikos muziejų (seksualinės sveikatos klinikoje!), kuriame pristatė dalį savo paties surinktų eksponatų. O jų per visą kolekcionavimo laikotarpį sukaupė apie penkiolika tūkstančių. Tarp jų – taip, jūs atspėjote! - atsidūrė ir (tariamas) Bepročio Vienuolio genitalijos.
Įspūdinga beveik trisdešimties centimetrų varpa, kurios apimtis primena daugumos vyrų riešą, savo dydžiu atitinka gandus apie Rasputino vyriškąjį pasididžiavimą. Jo dukros tvirtinimu (baisu net klausti, iš kur ji tai žinojo), tėvo varpa tomis akimirkomis, kai žvelgdavo į padanges, viršijo tris dešimtis centimetrų.
Bet ar gerbiamojo I. Kniazkino muziejaus garbingiausias eksponatas yra nesuklastotas? Niekas to netyrė, o tai kelia įtarimą. Vis dėlto zoologai vieningai sutaria, kad tas eksponuojamas organas kadaise priklausė... žirgui ar jaučiui.