Ši istorija prasprūdo pro viešąją atmintį, tikėtina, dėl to, kad princas Christopheris lietuvių pasiūlymo iškart atsisakė. Tačiau epizodą kilmingas vyras yra aprašęs asmeniniuose memuaruose, o visuose tarptautiniuose istoriniuose žinynuose ir enciklopedijose princo Christopherio vardą lydi kone įspaudu tapusi biografinė detalė: jaunystėje jam buvo pasiūlyti ne mažiau nei trys sostai – Portugalijos, Lietuvos ir Albanijos.
„Tie trys sostai, kaip lengva įsitikinti, jo biografijoje jau tapę idioma – juos visur mini prie mažiausios šio princo biografijos“, – patvirtino istorikė dr. Vilma Bukaitė.
Be to, tarp literatūros šaltinių ji aptiko Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Prancūzijoje 1918–1920 metais lordo Derbio dienoraštį, kuriame minima, kad karaliaus pareigas 1918 metais, taigi Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, Christopheriui pasiūlė „Lietuvių komitetas Šveicarijoje, vienas iš tų intrigas rezgančių komitetų.“