„Kai mano paauglys sūnus klausia, ar aš tikiu Kalėdų Seneliu, atsakau: taip, šventai juo tikiu, tikiu Kalėdomis ir jų stebuklais. Juk jei tuo netikėsi, kuo beliks džiaugtis?“, – sako moteris.
– Ar gražiausios metų šventės, kviečiančios susikaupti, apmąstyti, netampa beprotišku maratonu?
– Jau nebe tie laikai, kai būdavo toks lėkimas. Juk žmogus augi, bręsti, ateina daugiau išminties, kad tai niekur neveda. Vis labiau išmoksti džiaugtis kiekviena diena, supranti, kad daug ko anksčiau nepastebėdavai. Gerai žinau, kad prieš tokias šventes būtina su savimi pasišnekėti, duoti ataskaitas už nukeliautus metus.
Bet tam puikiai užtenka laiko ir tame karavane judant iš taško A į tašką B. Kalėdos – tai yra kelias iki jų, Advento metas, kai mes kuriame šventę artimiesiems, draugams, namuose, kai puošiame save visomis prasmėmis.
– Šiemet jūsų šventes praturtino ir ką tik išleista knyga vaikams.
– Taip, jau čiupinėjau ją rankose – labai geras jausmas, tiesiog saldi akimirka po penkerių metų kūrinio „nešiojimo“. Nors daug gyvenime scenarijų teko rašyti, tačiau kai savo išdėliotus žodžius pamatai knygoje ir dar daug egzempliorių – tai kas kita. Labai džiaugiuosi, kad sulaukus beveik 50 metų galima dar ką nors pirmą kartą padaryti. Bijau ką sakyti, bet jaučiu, kad rašymas mane gali vis labiau įtraukti.
– Savo trims atžaloms pasakas jau „atsekėte“. Ką naujo norėjote pasakyti?
– Šios pasakos pareikalavo iš manęs išminties, brandesnio požiūrio į gyvenimą, jo problemas. Įsivaizduoju tėvus, šias pasakas prieš miegą skaitančius atžaloms. Norėčiau vaikus provokuoti klausti tų dalykų, kurie pasakose lyg ir nutylėti. O tėvai į juos pagal savo išmintį atsakytų. Tai ir būtų pabuvimas, bendravimas su vaikučiu.
Tai nėra bim bam pasakos, jos – švelniai lyriškos, jautrios, bet ne liūdnos. Jose paliečiu filosofines temas, kalbu apie tai, kad kiekvienas gyvenimo reiškinys turi kelias puses ir tik nuo mūsų požiūrio priklauso, kurią jų mes įžvelgiame. Stengiuosi šviesiai žiūrėti į visus reiškinius, kurie yra šalia vaikų. O juos domina ne tik vaikiški dalykai. Pasišnekam atvirai apie viską – ne tik apie meilę, bet ir abejingumą, ne tik gerumą, bet ir blogį, ne tik džiugesį, bet ir liūdesį, ne tik apie buvimą, bet ir tai, kas po to...
– Šiais moderniais laikais nepasikeitė vaikų rūpesčiai?
– Visos pagrindinės temos išlieka amžinos – draugas-nedraugas, kaip man bendrauti, kodėl manęs nemyli, kodėl mes susipykom – tai labai bendražmogiški dalykai, labai rimtos temos. Daugiau tėveliams kartais trūksta supratimo, kad 4–5 metų vaikui svarbiausia turėti draugą, o ne, pavyzdžiui, mokėti anglų kalbą ir panašiai.
Tėvai labai nori, kad vaikai kuo anksčiau taptų suaugusiais, skatina tik mokytis. O taip ir norisi pasakyti: stop! Reikia duoti laiko pabūti vaikais, tikrai spėsim suaugti. Mes ir patys sau kartais užsibrėžiam per daug tikslų, per daug skubam juos vykdydami, užsineriam lyg kilpą.
Nors galiu pasidžiaugti, kad išaugo ir nauja tėvų karta. Pavyzdžiui, jei pirmaisiais mano laidos metais vaikus į studiją atlydėdavo mamos ir močiutės, pastaruosius 3–5 metus – jauni tėčiai. Ir mūsų darželio bendruomenėje jie yra aktyvūs, domisi vaikučiais, supranta to svarbą.
– Užauginote ne vieną „Tele bim-bam“ vaikų kartą. Ko iš jų išmokote?
– Mes, suaugusieji, tikrai daug ko galime iš vaikų pasimokyti – tikrumo, emocijų švaros, kai nereikia slėptis už nieko, atrodyti protingesniam, nereikia manipuliuoti ir t.t.
Džiaugiuosi, kad bet kada galiu patekti į tokį pasaulį, pabūti jame, pailsėti, išsišvarinti ir grįžti atgal į realybę.
Bendravimas su vaikais praturtina suaugusiojo gyvenimą tikėjimu pasaka, stebuklais. Tuo tikėti būtina. Kai mano paauglys sūnus klausia, ar aš tikiu Kalėdų Seneliu, atsakau: „Taip, šventai juo tikiu, tikiu Kalėdomis ir jų stebuklais.“ Juk jei tuo netikėsi, kuo beliks džiaugtis?
– Prieš keletą metų atsisveikinote su televizija. Išaugote ar tiesiog šiandien nebereikia tokių unikalių laidų?
– Televizijai atidaviau geriausius 20 metų. Ten daugiau niekada negrįšiu. Tai tiesiog buvo gyvenimo etapas, dėl jo nejaučiu nei skausmo, nei nostalgijos. Aišku, tai buvo prasmingas ir naudingas darbas. Sukurtas „Tele bim-bam“ vardas padeda visuose gyvenimo keliuose.