Juokai juokais, tačiau sovietmečiu gana padoriai įrengtos cisternos, oficialiai – cilindriniai unifikuoti blokai (CUB), buvo pasiūlytos kaip išeitis, kai tekdavo apsigyventi tam tikrose vietose ir tam tikromis aplinkybėmis. Cisternas tokie namai primena tik iš išorės – jokios kitos paskirties, išskyrus gyvenamąją, jie niekada nebuvo turėję. Užvis įdomiausia, kad tokio tipo būstais kai kurie žmonės naudojasi ir šiandien.
Kaip visgi kilo cilindrinių namų idėja ir kaip ji buvo realizuota? Į šiuos ir kai kuriuos kitus klausimus atsakoma toliau pateiktoje publikacijoje iš portalo novate.ru.
Kam prireikė cilindrinių namų?
Akstiną cilindrinių namų idėjai davė būtinybė įsikurti šiauriniuose Rusijos regionuose. Klimatas tuose kraštuose, nepamirškite, neįtikėtinai atšiaurus, neretai kaip reikiant paspaudžia šaltis.
Taigi, iškilo klausimas: kur apgyvendinti tenai besidarbuojančius žmones, turint omeny, kad jų namai privalo būti šilti, patogūs, o svarbiausia – patikimi bei saugūs.
Dar du reikalavimai poliarinių ekspedicijų dalyvių būstams – tvirtumas ir mobilumas. Iš pradžių žmonės buvo apgyvendinami vagonėliuose.
Deja, jau 20 laipsnių šaltyje jie virsdavo tikrų tikriausiomis ledainėmis, taigi, gyvenimas juose prilygo tikram jėgų išbandymui, kurį ne visi ir ištvėrė. Kaip tik todėl ir buvo sumanyti CUB‘ai – idealiai gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus atitinkantys namai.
Kokie tokios konstrukcijos pranašumai?
Pirmosios gyvenamosios paskirties cisternos buvo suprojektuotos ir pagamintos 1975 metais. Jos buvo atsakingai išbandytos, patikrintos ir atitinkamai pakoreguotos. Apibendrinus patikros rezultatus buvo išrinktas pats tinkamiausias ir funkcionaliausias cilindrinis namas – žalia šviesa buvo uždegta projektui, pavadinimu CUB-2М.
Būtent ši konstrukcija garantavo termoso efektą: kai lauke būdavo šalta, cisternos viduje – šilta, o kai lauke karšta, viduje – ganėtinai vėsu. Remiantis poliarinių ekspedicijų dalyvių žodžiais, net ir tada, kai termometro stulpelis rodydavo 59 laipsnius žemiau nulio, cilindriniame būste laikydavosi ne mažiau kaip 16 laipsnių šiluma.
Kaip puikūs namai CUB‘ai pasiteisino net ir ekstremaliomis sąlygomis – patikimai saugojo net nuo 65 laipsnių šalčio ir stiprių vėjo gūsių.
Antras tokio tipo būstų pranašumas tas, kad jie buvo neįtikėtinai mobilūs. Kai žmonėms tekdavo persikelti iš vienos vietos į kitą, cisternos būdavo nuvelkamos pritvirtinus ratus, specialias šliūžes arba nuskraidinamos sraigtasparniu.
Į reikiamą vietą atgabentus namus belikdavo patikimai įtvirtinti. Pradėti juose gyventi buvo galima vos tik įžengus, kadangi interjeras buvo visiškai parengtas eksploatuoti.
Pranašumų teikė ir cilindrinė būsto forma. Ji garantavo konstrukcijos patvarumą, kurio tikrai prireikdavo, kai užeidavo gūsingas vėjas arba stipri pūgą, o šitai šiaurėje – ne retenybė.
Kaip cilindriniai namai atrodė iš vidaus?
CUB‘ų vidaus erdvė buvo suskirstyta į atskiras zonas. Vienoje cisternoje galėjo gyventi keturi asmenys. Joje, aišku, buvo katilinė, taip pat svetainė, miegamasis, virtuvė ir vonios kambarys.
Vanduo cilindrinio namo gyventojams buvo tiekiamas iš specialaus bako su primontuotu šildymo įtaisu, taigi, vandens per poliarines ekspedicijas būdavo ne tik šalto, bet ir karšto. Šildymo sistema buvo įrengta po grindimis, o ventiliavimo – virš lubų.
Dėl itin tikslaus suplanavimo ir apskaičiavimo šiluma po patalpą pasklisdavo tolygiai ir nesusidarydavo kondensato. Kai kuriuose šio tipo namuose būdavo įrengtas net dušas. Visi baldai – įmontuoti: toks sprendimas leido optimaliai išnaudoti vidaus erdvę.
Beveik visų cilindrinių namų ilgis – 9,7 metro. Kartais pasitaikydavo ir trumpesnių variantų. Keletas siekė net 11 metrų. Konstrukcijos skersmuo – 2,5–3,2 metro. Cisternų išorė buvo padengta lakštiniu plienu, po kuriuo slėpėsi šilumą izoliuojantis polistireninio putplasčio sluoksnis. Toliau – fanera ir plastikiniai lakštai.
Šildytis CUB‘ų gyventojai galėjo dviem būdais: autonominiu iš atskiro katilo arba centralizuotu. Vandens į rezervuarą tekdavo prisipildyti naudojantis rankiniu siurbliu.
Kas gi naudojosi cilindriniais unifikuotais blokais?
Cisternomis, kaip gyvenamaisiais būstais, naudodavosi alpinistai, mokslinių ekspedicijų dalyviai ir kariai. Jos tapo namais ir tiems, kurie prisidėjo prie Baikalo–Amūro magistralės (BAM) statybos.
Kai pastarasis projektas buvo baigas, išties nemažai namų-cisternų atiteko eiliniams piliečiams, todėl nereikia pernelyg stebėtis išvydus jų Tolimojoje Šiaurėje: kai kurie paversti prekybos kioskais, tačiau kai kuriuose tikrai gyvena tenykščiai žmonės.
Tarkim, Jamalo pusiasalyje yra šeimų, kurios tokiuose būstuose gyvena jau penkiolika metų, be to, net po vienuolika (o ne po keturis, kaip buvo numatyta).
O štai Omske (miestas Vakarų Sibire) keturios šeimos į cisternas įsikėlė neva laikinai, mat laukia, kol joms bus skirti butai. Beje, gyvenimui pritaikytos cisternos kaina svyruoja nuo 40 iki 150 tūkst. rublių (515–1 930 eurų).
Taigi, cilindriniai unifikuoti blokai ir šiandien dar atlieka laikinos pastogės funkciją. Gyventi juose nuolatos – ne pats puikiausias sprendimas, tačiau, kaip rodo praktika, toks variantas tikrai įmanomas.