Ji pirmoji ir kol kas vienintelė dailiosios lyties karilionininkė Lietuvoje.
Reikia įgūdžių ir meilės
Austėja pirmą kartą išbandė karilioną besimokydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečiame kurse. G. Kuprevičius ir J. Vilnonis ieškojo mokinio, kuris pratęstų Kauno miesto karilionininkų tradicijas. Dekanas pasiūlė Austėją kaip aktyvią ir gabią studentę – ji dalyvaudavo pianistų konkursuose, pelnė ne vieną apdovanojimą, buvo pasveikinta ir prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Groti karilionu mokėsi ir kiti, bet, matyt, nepritapo. Reikia ne tik įvaldyti techniką, bet ir mėgti instrumentą.
„Man labai patiko, – tvirtina Austėja. – Mokiausi pamažu, per koncertus su Juliumi Vilnoniu skambindavome keturiomis rankomis. Atestuota komisija patvirtino, kad man galima patikėti instrumentą. Dabar jau koncertuoju savarankiškai.“
Šiais metais A. Staniunaitytė baigė muzikos pedagogikos bakalaurą ir solinio bei vokalinio dainavimo studijas. Tapo vargonininke Kauno Jono Pauliaus II parapijoje, dirba muzikos mokytoja vaikų darželyje, o didžiąją laiko dalį skiria karilionui.
Iki šiol Austėja koncertavo tik Kaune, bet labai laukia Klaipėdos kariliono festivalio – koncertuos trumpiausią metų dieną, atliks Zitos Bružaitės kūrinį, kartu gros pučiamųjų orkestras, skambės elektroninė muzika, dainuos choras „Jauna muzika“ ir solistai.
„Tai man bus nauja patirtis, iki šiol tokiame koncerte neteko dalyvauti. Varpai skamba bokšte, orkestras ir solistai stovi aikštėje apačioje. Tą patį būtų galima atlikti ir Kaune, bet tokių festivalių tradicijų mieste nėra“, – apgailestauja karilionininkė.
Groja basomis
Austėja pasakoja, kad karilionui skirti muzikos kūriniai repetuojami be garso, iki galo nenuspaudžiant klavišų, kad triukšmas netrukdytų miestiečiams.
„Tik koncertuodamas išgirsti kūrinį. Kiekvieną kartą nustembu: kaip gražu! Išgyventi tokias akimirkas didelis džiaugsmas, – sako Austėja ir pripažįsta, kad fiziškai groti karilionu tikrai sunku: – Kol kas dar ne viską, ką norėčiau, galiu atlikti, nes trūksta fizinių jėgų. Reikia lavinti, treniruoti visą kūną.“
Grojama ir kojomis. Austėja juokiasi, kad galima groti ir su aukštakulniais, bet geriausiai instrumentą jauti basomis. Tuomet klavišą švelniau nuspaudi, o su bateliais garsas per stiprus.
Kol kas, pasak Austėjos, jai sunkiausia išgauti garso dinamiką, švelniau ar stipriau daužyti klavišus. Tokie įgūdžiai susiformuoja laikui bėgant, reikia daug praktikos.
„Baigusi studijas turiu daugiau laiko, todėl ieškau, kur galėčiau pasitobulinti. Bendradarbiauju su karilionininke lenke Monika Kazmierczak, ji man duoda patarimų, atsiunčia natų. Planuoju važiuoti pas ją stažuotis“, – pasakoja A. Staniunaitytė.
Skauda rankų sąnarius
Kariliono klavišus galima daužyti ne tik kumščiais, bet ir pirštais. Tokią techniką praktikavo G. Kuprevičius ir J. Vilnonis.
„Tačiau kai mane pradėjo mokyti, patarė daužyti kumštukais. Tokia ir turėtų būti tikroji grojimo technika. Žinoma, jei reikia apimti kelias natas vienu metu, praskleidi pirštus.
Pastebėjau, kad nuo tokio grojimo iššoko mažojo piršto sąnariai. Viršutinės klaviatūros varpai yra lengvesni, jais groti lengviau, bet vidurinės ir apatinės klaviatūros varpai sunkūs, o jei prisideda ir tempas, rankas po koncerto tikrai skauda. Reikia dėti apsaugas.
Mačiau, kad karilionininkai mūvi specialias pirštines – be pirštų su pakietintu delnu, – pasakoja Austėja ir pripažįsta, kad intensyviai grojant galima gauti profesinę ligą: – Iki šiol nesisaugojau ir pastebėjau, kad mano sąnariai jau pažeisti. Na, gal mano kaip panelės rankos yra silpnesnės, jautriau reaguoja.“
Bet daug svarbiau yra tai, kad varpų muzika gydo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad varpų garso dažniai turi teigiamą terapinį poveikį sveikatai.
Varpus atranda iš naujo
Skambindamas karilionu atlikėjas sėdi stiklinėje kabinoje, varpų garsas slopinamas. „Vasarą, kai karšta, duris prasidarai ir tuomet tikrai garsas per stiprus, gali apkursti. Prisimenu, kaip į koncertą palydėjau Stanislovą Žilevičių, Klaipėdos karilionininką. Jis grojo atsidaręs duris ir sakė, kad jam garsas netrukdo. O aš stovėjau užsikimšusi ausis“, – šypsosi Austėja.
Kabina būtinai reikalinga ir žiemą, nes būtų per šalta groti. Kartais bokšte temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio. Prieš koncertą iš anksto įjungiama elektrinė krosnelė.
G. Kuprevičiaus laikais varpų muzikos koncertai Kaune buvo populiarūs, gal traukė muziko asmenybė.
„Dabar dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie nieko negirdėję apie varpų muziką. Kiekvieną kartą tenka aiškinti iš naujo. O juk tokie koncertai puiki galimybė susitikti su draugais, pabūti mieste.
Nebūtina visą laiką sėdėti ir susikaupus klausytis, galima vaikštinėti. Pastebėjau kelis ištikimus klausytojus. Visą laiką stovi, net ir per lietų su skėčiais, klausosi. Kai pamatau susirinkusius žmones, apima didelis džiaugsmas. Noriu tobulėti, kad dar gražiau gročiau“, – sako Austėja Staniunaitytė.
Austėja į mūsų veiklą įneša naują spalvą
Giedrius Kuprevičius, kompozitorius, nuo 1957 m. skambina Kauno karilionu:
– Mes iki šiol neturėjome moters karilionininkės, nors pasaulyje tai įprasta. Džiaugiamės, kad atėjo naujas, normalus, girdintis, sugebantis kurti, improvizuoti žmogus. Austėja į mūsų veiklą įneša naują spalvą. Miesto kultūrai tai tik į naudą. Kauno karilionininkė pakankamai kvalifikuota, stengsimės, kad ji nuo kariliono nepabėgtų.
Kauno karilionas
Belgijoje 1935-aisiais „Michiels jr Tornau“ liejykloje buvo išlietas 35 varpų karilionas, kuris po dvejų metų, 1937-aisiais, generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos pastangomis įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte.
Varpams suteikti žuvusių Lietuvos vaduotojų-gynėjų ir Lietuvos laisvės kovų vardai.
Vienas varpas nuliedintas Filadelfijoje (JAV) ir 1922 m. padovanotas lietuvių emigrantų kaip Laisvės simbolis išsivadavusiai tautai. Vienoje varpo pusėje buvo išlietas Vytis, kitoje – priesakas: „O, skambink per amžius Vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos.“
Nuolatiniai koncertai karilionu prasidėjo 1956-aisiais, pirmieji varpų muzikos atlikėjai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Nuo 1983 m. koncertuoti pradėjo Julius Vilnonis, dar vėliau Raimundas Eimontas.
2005–2006 m. Kauno karilijonas restauruotas Nyderlanduose, Astene esančioje varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“.
Prieš dešimtmetį karilionas atnaujintas ir papildytas 14 naujų varpų, įsigytų už aukotojų lėšas. Didžiausią jų, varpą „Kaunas“, dovanojo Valdas bei Alma Adamkai. Yra čia ir Kuprevičių varpas.
Varpų muzikos tradicijos
Kaune ir Klaipėdoje varpų muzikos koncertai rengiami kiekvieną savaitgalį.
Praėjusiais metais karilionas įrengtas ir Vilniuje, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte šalia Lukiškių aikštės. Vilniaus karilioną sudaro 61 varpas, jis didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Klaipėdos karilionas turi 48 varpus, Kauno – 35.
Europoje daugiausia karilionų (200) įrengta Nyderlanduose, kariliono gimtinėje.
Iš viso pasaulyje išlieta per 600 karilionų.