Anne Greene nusikaltimas tais laikais buvo labai rimtas. Jauna moteris nežinojo, kad yra nėščia ir patyrė persileidimą. Negyvo vaisiaus kūną ji paslėpė, tačiau tarnaičių privatumas tais laikais nebuvo gerbiamas ir apie Greene nelaimę greitai žinojo ir jos darbdaviai, ir bendradarbiai.
Persileidimas, žinoma, yra nelaimė, o ne nusikaltimas. Šįkart nusikaltimas buvo tai, kad moteris nuslėpė savo nėštumą ir paslėpė tą neišsivysčiusį vaisių. Pagal tuomet galiojusius įstatymus, ne santuokoje gimusio vaiko mirties slėpimas buvo laikomas žmogžudyste. Toks keistas įstatymas buvo sukurtas dėl makabriškos tų laikų realybės. Neturtingos netekėjusios moterys žudydavo savo vaikus ir teigdavo, kad jie tiesiog dingo ar mirė nuo kokios nors ligos. Tiesa, Greene atvejis buvo kiek kitoks – buvo akivaizdu, kad vaikas nebuvo nužudytas.
Tačiau vos 22 metų moteris netrukus atsidūrė kartuvėse. Ji savo draugų prašė, kad jie pasikabintų jai ant kojų, taip sutrumpindami egzekucijos laiką ir palengvindami jai kančias. Prie šio prašymo vykdymo prisijungė ir karys, kuris muškieta kelis kartus stipriai sudavė žudomai Greene.
Po pusvalandžio, kai mirties faktas jau atrodė akivaizdus, Greene buvo nukabinta, įdėta į karstą ir atiduota Oksfordo universiteto gydytojams Williamui Petty ir Thomas Willisui. Tais laikais kūnai po mirties bausmės vykdymo dažnai buvo skrodžiami mokslo tikslais. Tačiau kitą dieną atvėrę karstą mokslininkai nustėro – Greene turėjo silpną pulsą ir kvėpavo.
Gydytojai ėmė gaivinti jauną moterį. Jie trynė jos rankas ir kojas, ant krūtinės dėjo kompresus, nuleidinėjo kraują, darė dūmų klizmas (kad ji sušiltų iš vidaus, žinoma), tačiau atrodė, kad jų darbas nepadeda. Galiausiai, nuoga Greene buvo paguldyta į lovą su kita moterimi, kuri visomis išgalėmis ją šildė. Šis gydymas padėjo – po 12-14 valandų ji jau kalbėjo, po 4 dienų ėmė valgyti kietą maistą. Po mėnesio Greene jau buvo laisva ir sveika, nors ir neprisiminė, kas jai nutiko.
Ir nors buvo prieštaraujančių, buvo nuspręsta, kad antrą kartą bausmė nebus vykdoma. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jos kaltintojas ir namų, kuriuose ji dirbo, šeimininkas Thomas Readas mirė netrukus po egzekucijos. Iš tikrųjų, noras nužudyti Greene buvo susijęs ne tik su aklu teisingumo vykdymu, o su Readų šeimos paslaptimis. Reado anūkas, 16 ar 17 metų amžiaus Geoffrey, palaikė lytinius santykius su Greene ir buvo to vaiko tėvas.
Greene į Readų namus, žinoma, negrįžo. Netrukus ji ištekėjo ir susilaukė trijų vaikų. Greene mirė 1659 metais.