„Visuomet svajojau gyventi Trakuose”,– sako Lolita, nors yra gimusi Vilniuje. Ji prisimena, jog vaikystėje savaitgalius dažniausiai praleisdavo būtent Trakuose, nes čia gyveno seneliai iš mamos pusės.
Senelio, Dono kazoko, gyvenimo istorija, anot Lolitos, ligi šiol yra giminės mįslė: pabėgo nuo bolševikų, studijavo Prancūzijoje, galiausiai atsidūrė Trakuose. Tėvo, garsaus profesoriaus ir muziko, gimtinė – Punia (Alytaus r.), tad ten Lolita leisdavo vasaros atostogas.
Būdama penkiolikos metų ji neteko mamos – taip pat muzikės. Nors augo muzikų šeimoje, Lolita sako iš pradžių galvojusi apie ekonomikos studijas, tačiau baigusi vidurinę mokyklą įstojo į Muzikos akademiją (tuometę Vilniaus konservatoriją).
Vaikystę ji prisimena kaip labai šviesų gyvenimo laikotarpį, nes augo vienas kitą mylinčioje šeimoje, su didele pagarba ir meile mini savo tėvą, Muzikos akademijos profesorių Albertą Piličiauską, tetas medikes; jos savo šiluma gaubė ne tik ją, bet ir jos sūnų Albertą, kurį likimas lėmė auginti vienai.
Lolita spėja visur
Ir štai jau aštuoniolika metų, kai Lolita gyvena Trakuose. Klausantis jos gyvenimo istorijos, ne taip lengva patikėti, kad ši žavi, gražiai besišypsanti jauna moteris tiek daug pasiekė ne tik karjeroje, bet ir tobulindama savo dvasinį pasaulį.
„Mes su sūnumi nežiūrime televizoriaus, nes nenorime teršti savo dvasinio pasaulio, muzikuojame arba būname gamtoje”, - teigia Lolita.
Ji rašo eilėraščius, knygas, stato spektaklius, dirba gimnazijoje Trakuose, važinėja į Vilnių, kur pluša Menų kolegijoje, Muzikos mokykloje mamoms, dainuoja Trakų bažnytiniame chore. Jos pilna visur, ji visur spėja, jos motto: „jeigu Dievas užveria duris – jis atveria langus”.
Lolita neslepia, jog šiais laikais būti mokytoja nėra lengva. Ateina jaunos mokytojos, idealistės, o ne kovotojos. „Jos švelnios, todėl joms sunku, žinot, būti mokytoja – tai karma”, – sako Lolita.
– Tai Jūs nesat švelni?!
– Švelni... – kiek pagalvojusi nusijuokia Lolita.
Muzikos mokykla mamoms
Prieš keletą metų L.Navickienė ir psichologė Zina Piličiauskienė Vilniuje, Naujininkų poliklinikoje, įkūrė Muzikos mokyklą mamoms (MMM). Tai buvo didelė naujiena visoje Lietuvoje.
Pasak Lolitos, tokią mokyklą įkurti ją paskatino tėvas, tačiau mokykla nėra vien lopšines besimokančių dainuoti būsimų mamyčių sambūris. Tai prenatalinio (vaiko iki gimimo) ugdymo programa. Lolita pati patyrė visapusišką muzikos, estetinės veiklos poveikį gimsiančiam kūdikiui. Jos sūnus Albertas, kuriam dabar 19 metų, studijuoja dviejose aukštosiose mokyklose, moka nemažai užsienio kalbų. Kai vaikas gimsta gabus visiems dalykams – jau labia daug. Kūdikiui dar prieš gimstant reikia daug duoti. Pasak Lolitos, labai svarbu nuotaika, kokią mes ją turime.
Mažyliai supranta poeziją
Būdama nėščia, Lolita studijavo Muzikos akademijoje. Teko daug muzikuoti. Kai gimė sūnus, ją nustebino jo vystymosi tempai. Šešių mėnesių vaikas kalbėti nemoka, tačiau gali tarti balses, pavyzdžiui, girdėdamas skaitomą eilėraštį.
Su mažuoju Albertu daug bendravo teta. Kūdikiai mėgsta eilėraščius, tad reikia daug jų skaityti. Ir sūnus netrukus labai lengvai pradėjo tarti balses reikiamoje eilėraščio vietoje. Paskui paaiškėjo, kad jis turi puikią atmintį, lengvai suvokia naują informaciją.
Ugdo dar negimusį kūdikį
„Pasitvirtino visa, ką profesorius M.Lazarevas savo tyrimais yra įrodęs. Prenatalinis ugdymas padeda vienodai išlavinti abu smegenų pusrutulius”, – pasakoja Lolita. Labiausiai gilinamasi į Japonijos, Norvegijos, Rusijos prenatalinio ugdymo mokyklas. A.Piličiauskas buvo pasikvietęs į Lietuvą profesorių M.Lazarevą. Ši pažintis turėjo labai didelės reikšmės.
„Kiekvieną kartą moterims skiriamos naujos užduotys. Turime tris – instrumentinio muzikavimo, vokalinio ir užduočių – sąsiuvinius. Trečias nėštumo trimestras yra visų žinių perdavimo metas, todėl būsimoms mamytėms patariame klausytis užsienietiškų dainų. Taip aktyvinamas lingvistinio intelekto tipas. Gimęs vaikas lengviau mokosi kalbų. Siekiame, kad mūsų lankytojos nieko nebijotų, būtų orios ir ramios, kad aplink vyrautų tik gėris”, – pasakojo apie studijas mamų mokykloje Lolita.
Perteikia pasaulio patirtį
„Teko pačiai kurti labai daug dainų, kuriose nebūtų minimas smurtas, ligos, gąsdinimai ar liūdesys. Liūdesį reikėtų stengtis paversti susimąstymu, švelnia nostalgija be depresijos, pesimizmo. Juk vaisius yra veikiamas garsų, vaizdinių. Būsimoji mama viską įsivaizduoja, ką jaučia ir ką mato, kas veikia jos kūdikį. Tai kam programuoti nemalonius dalykus?”, – tvirtina neįprasto būsimų mamų mokymo entuziastė. Lolita kuria tik malonaus turinio lopšines. Koks stiprus ir nuostabus išaugs vaikas. Kokia graži bus jo šeima. Ji kuria ir daug specialių, eiliuotų pasakų. Kai kurias verčia iš kitų kalbų.
Mokslo nustatyta, kad tam tikri garsai veikia kepenis, plaučius ir t.t. Jeigu moteris turi problemų dėl kvėpavimo takų, jai nuolatos turi skambėti vandens, lietaus, ošimo muzika. Turinčioms padidėjusį kraujospūdį netinka klausytis Lotynų Amerikos šokių ritmų. Jis kelia kraujospūdį. Čia tiktų valso ritmai. „Pasaulyje šie dalykai tyrinėjami jau apie 30 metų, – sako Lolita.
Stiprus ryšys su tėvais
Prieš kelerius metus ji apgynė disertaciją apie emocinio imitavimo metodą ugdant moksleivių muzikinę kultūrą. Tai teigiamų jausmų imitavimas, mėgdžiojimas, išreiškimas, ugdymas panaudojant įvairiausias muzikines veiksenas.
Emocinio imitavimo metodą sukūrė prof. A.Piličiauskas. Lolita yra išbandžiusi šį metodą ir su vaikais, ir su paaugliais, ir su suaugusiais žmonėmis.
„Prenatalinio ugdymo poveikį patyrę vaikai turi labai glaudų ryšį su tėvais, – teigia Lolita. – Tai galima vadinti pačia rimčiausia prevencine programa prieš visus žalingus įpročius. Šie vaikai gimsta su labai stipriu poreikiu dirbti, siekti gerų rezultatų. Žinoma, juos reikia lavinti. Bet tai yra gabūs vaikai. Jie gali labai gerai prisitaikyti, nes turi galvą, gali nesunkiai adaptuotis”.
Rožės po sniegu
Protingi žmonės sako, jog pasaulį gali išgelbėti tik grožis. Ir tai, ko gero, tiesa. Lolita yra viena iš tų, kurie savo širdimi ir rankomis puoselėja grožį, nors kaip ji viską spėja – taip ir liko mįslė.
Nebuvo sunku rasti jos namą Trakuose ,,ant kalnelio”, nes jis išsiskiria iš kitų, na, toks labai dailus alytnamis. Netoliese – pirtelė. Kieme – skulptūros. Svarstymas, kas geriau – nauji baldai ar skulptūros – lėmė pastarųjų naudai.
Praėjusiais metais jos sodyba buvo pripažinta gražiausia Trakuose. Šiandien ji džiaugiasi savo sūnumi Albertu, kuris yra geriausias jos draugas, kartu su juo ir seserimi ruošiasi išleisti naują knygą.
O man galvoje vis kirbėjo gan kvailas klausimas: nejaugi jos visas gyvenimas – vien muzika? O bulvės? Nejaugi jų nesodina… „Gal kokias šešias vagas… Bet daugiausiai – rožes, – žvilgteri pro langą. – Tiesa, jos dabar po sniegu”.