Nuo močiutės spintos iki skandinaviškos prabangos: seniems, sovietiniams baldams moteris suteikia naują gyvenimą

Ilzė Voitiške jau seniai įsitikinusi, kad senų baldų negalima deginti, vos pasitaikius progai. Kadaise, gyvenant kaime, ji norėjo atnaujinti savo senelių baldus, tačiau jai trūko žinių ir įgūdžių, kaip tai tinkamai padaryti. Tačiau net ir tuomet jai nekilo ranka išmesti senus baldus. „Manau, kad šiais laikais masinėje gamyboje retai galima rasti tokių tvirtų ir ilgaamžių baldų, kokie būdavo anksčiau“, – parašė Ilzė socialiniame tinkle „Facebook“, pamačiusi įrašą, kuriame vienas žmogus buvo iškeiktas už tai, kad iš gaisro išgelbėjo sovietinių laikų baldus.

Pirmą kartą Ilzė pati perdažė baldus, kai jos tėvai įsigijo naują butą. Jame jau stovėjo įvairūs baldai. „Man atrodė, kad jie tokie tvirti. Buvo gaila juos išmesti“, – prisimena ji. Tuo pat metu socialiniame tinkle „Facebook“ ji pamatė pasiūlymą lankyti baldų remonto kursus įmonėje „Pavasara mebeles“. Ilzė iškart atkreipė dėmesį, kad tai buvo kursai, kuriuose buvo mokoma, kaip nuobodų baldą atnaujinti, bet ne restauruoti. „Nepainiokime šių dalykų. Restauravimas yra menas“, – pabrėžė ji.

Ilzė šiuos kursus užbaigė prieš penkerius ar šešerius metus. Pirmasis šių kursų projektas (į juos reikia atsinešti savo baldelį) iki šiol gyvena jos tėvų bute. Visus kitus projektus Ilzė įgyvendino savarankiškai, eksperimentų ir klystkelių būdu. „Naujajame tėvų bute, prieš pradėdami remontą, turėjome laukti statybos leidimo, todėl buvo galima nebijoti dulkių. Buvo vietos ir darbui, ir pačių baldų. Po minėtų kursų jau turėjau šiek tiek žinių, nusipirkau įrankių, ir beliko imtis darbo!“ – sakė ji. „Viena nesusidoročiau, ypač su dideliais baldais ir sudėtingais varžtais“, – pripažįsta Ilzė. Todėl jai visada labai padeda sutuoktinis.