Panašu, jog tik prasidėjus Ožkos metams, buvo prisiminti ir ožkų augintojai. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi skirti išmokas ožkininkystę propaguojantiems ūkininkams.
Specialistai prognozuoja, jog ožkininkystė ateityje vis labiau plėsis. Palankių tendencijų įžvelgia ir patys ožkų augintojai: anot jų, ožkininkystė pasaulyje tik populiarės, o karvininkystė sąlygiškai mažės.
Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė pastebi, jog ožkininkystė mūsų šalyje pamažu skinasi kelią populiarumo link: „Žmones pasiekia informacija apie ožkų pieno ir mėsos savybes. Jų sveikatingumo savybės žinomos nuo senų senovės.“
Gamina sūrius
Bene prieš dešimtmetį Valdas Kavaliauskas su žmona Rasa Ilinauskaite paliko Vilnių, įsikūrė Varėnos rajone esančiuose Dargužiuose ir pradėjo auginti ožkeles, o iš jų pieno – slėgti sūrius. „Stimulas buvo tas, jog kaimuose, kur dažniausiai auginamos karvės, retai kas gamina sūrį iš ožkos pieno. Mes pradėjome veiklą, būtent orientuotą į sūrių gamybą, - pradžių pradžią prisiminė V.Kavaliauskas, pirmąsias ožkeles įsigijęs prieš devynerius metus. – Skirtumas tarp karvės ir ožkos pieno didžiulis. Netgi gaminant tais pačiais metodais, karvės ir ožkos sūriai skiriasi ne tik skoniu, bet ir tekstūra“.
Pradėję nuo kelių ožkelių sutuoktiniai fermoje išaugino daugiau nei dvidešimt. Su prieaugiu suskaičiuoja dvidešimt devynias. Visai netrukus Dargužių ūkyje ožkelės atsives jauniklių.
Valdas ir Rasa džiaugiasi, jog ožkos nėra įnoringos.
„Tik tiek, jog Lietuvos klimatinėmis sąlygomis ožka nėra tas gyvūnas, kuris būtų stipriai adaptavęsis šiose vietovėse – tai sauso klimato, kalnuotų vietovių gyvūnas.
Ožkos nelabai mėgsta drėgmę ir šaltį. Dėl drėgnų pievų gali užsiveisti vidaus parazitai – reikia atidžiai stebėti, jog gyvuliukai neužsikrėstų kirminais.
Bendrai paėmus, ožka nėra išrankus gyvulys“, - pasakoja penkiasdešimtmetis vyras, stačia galva nėręs į ožkininkystę ir nesigailėjęs.
Sutuoktiniai neskirsto darbų į vyriškus ir moteriškus: ir ožkas melžia, ir sūrį slegia, ir į turgų važiuoja pakaitomis.
„Bent jau šiandien didesnis deficitas yra ožkos sūris, pagamintas Lietuvoje natūraliu būdu iš nepasterizuoto pieno. Kadangi kaimo vietovėse yra populiaresnės karvės, savaime daugiau žmonių gamina sūrius iš karvės pieno.
Taigi ožkos pieno produktų poreikis yra dar augantis. Kuriuo momentu jis sustos, sunku prognozuoti.
Kol kas nėra didelės problemos parduodant sūrius“, - džiaugiasi į vietinius vartotojus besiorientuojantis vyras.
Gydomasis eliksyras
Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė pastebi, jog ožkininkystė mūsų šalyje pamažu skinasi kelią populiarumo link: „Žmones pasiekia informacija apie ožkų pieno ir mėsos savybes.
Jų sveikatingumo savybės žinomos nuo senų senovės. Jau Hipokratas sakė, jog ožkos pienas yra gydomasis eliksyras nuo daugybės ligų.
Senų senovėje Šveicarijos kalnuose ožkų pienu, tyru šaltinio vandeniu ir retu oru buvo gydomos sunkios tuberkuliozės formos, taip pat skrandžio, dvylikapirštės žarnos ligos, įvairiausios alergijos.
Visų pirma ožkos pienas žmonėms yra priimtinesnis, geriau įsisavinimas negu karvės pienas.
Antras dalykas: ožka yra gurmanė: jos mitybos racione suskaičiuojama daugiau nei du šimtai augalų rūšių, tarp jų - be galo daug naudingų, vaistingų augalų. Žinoma, ožkos turi būti nerišamos, kiek įmanoma laisvesnės, tuomet iš gamtos jos įsisavina visas naudingas medžiagas“.
Moteris apgailestauja, jog ožkų auginimui buvo skiriama per mažai dėmesio.
„Iki šiol ožkininkystės sritis išvis nebuvo puoselėjama, nebuvo skiriamos jokios valstybinės paramos, tik pernai pradėtas svarstyti ir patvirtintas rėmimas – dabar ožkų augintojai gaus išmokas, - akcentuoja ožkų auginimo entuziastė. - Be to, perkant ožkas bus skiriamos kompensacijos, nes gyvuliai labai brangūs – gali atsieiti ir tūkstantį litų.
Mūsų asociacija įdėjo daug pastangų, populiarindama šią žemės ūkio šaką.
Juolab labai daug žmonių pradėjo keliauti po pasaulį, susipažino ir įvertino ožkų produkciją.
Daug kas susidūrė su Amerikoje vykstančiais tyrimais dėl karvių pieno: yra nustatyta, kad karvių pienas gali paveikti sąnarių uždegiminius procesus.
Savo ruožtu ožkų pienas neturi įtakos uždegiminiams procesams, kaip tik atvirkščiai. Taigi viena perspektyvų, jog ožkininkystė pasaulyje tik populiarės, o karvininkystė sąlygiškai mažės“, - teigia ožkų augintoja.
Ožkininkystė nežlugs
Įgyvendinant Nacionalinę 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą,
šiemet bus pradedamos mokėtis susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas.
„Tvirtindami gyvulininkystės plėtros programą 2014–2020 metams, numatėme papildomas priemones būtent ožkininkystės srityje.
Viena iš naujovių, kurios iki šiol nebuvo, susieta su parama, kuri startuos jau kitais metais, ožkininkystės sektoriui, - sako Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius. - Kiekvienas augintojas, kuris turi ožkytę, tenkindamas labai minimalius reikalavimus – turi registruoti žemės ūkio valdą ir gyvulius, gaus išmokas.
Iki šiol parama buvo skiriama tik už mėsinių galvijų, avių auginimą, kitais metais – ir už pienines ožkytes.
Tai didelė paskata, nes sąlyginai ožkyčių nėra daug – daugiau nei dešimt tūkstančių. Taip pat Ožkų augintojų asociacijai kiekvienais metais yra skiriama parama kilmės knygų vedimui.
Ožkininkystė yra labai specifinis sektorius, sakykime, iš produkcijos labai didelių pinigėlių, turėdamas mažą ožkų bandą, neuždirbsi. O, kad augintum didelį kiekį ožkų, reikalingos nemažos investicijos.
Tačiau ožkininkystė nėra išskirta iš bendro gyvulininkystės sektoriaus: šia veikla užsiimantis
vienodomis sąlygomis gali gauti paramą, kaip ir kiti šio sektoriaus atstovai. Tikime, kad gyvulininkystės sektoriuje ožkininkystė nežlugs, jos apimtys nemažės, prisidedant priemonėms, kurias esame numatę taikyti papildomai“, - sako V.Prusevičius.
Tarp kitko
Pienines ožkas Lietuvoje augina labai smulkūs ūkiai.
ŽŪIKVC duomenimis, 2014 metais Lietuvoje ožkų laikoma 10 922 vienetų. (ožių - 1621; ožkų - 9301), o laikytojų skaičius – 3984.
2015 metais numatyta daugiau kaip 19 mln. Eurų išmokoms: 13 mln. Eur – už mėsinius galvijus, 4,3 mln. Eur – už pieninių veislių bulius, beveik 2 mln. Eur – už mėsines avis, 0,2 mln. Eur – už pienines ožkas.
Išmokos už gyvulius valdos valdytojams pradedamos mokėti nuo kitų metų kovo 1dienos ir turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki birželio 30 d.
Numatyti orientaciniai išmokų dydžiai 2015 metais už gyvulius:
už vieną mėsinį galviją – 178,48, už vieną mėsinę avį – 19,83, už vieną pieninės veislės bulių – 133,91, už vieną pieninę ožką – 24,02 Eurų.
2014 metais veislinių ožkų parodai skirta 30 tūkst. Lt (per ŽŪR).
Nuomonė
Penkių vaikų mama smuikininkė Raimonda Daunienė:
- Šiemet dar turėjome ožkelę, bet ir tą pardavėme: vaikai jau užaugo, pieno beveik negeria, taigi ir ožkelę laikyti nebeturime tikslo.
Kaime ožkeles auginome jau seniai, kai dar buvo gyvas Vaidotas (tragiško likimo poetas Vaidotas Daunys, kuris žuvo skrisdamas oro balionu – red. past.), o vaikučiai buvo visai mažiukai.
Į Lietuvą buvo atvežta apie du šimtai čekų baltųjų ožkelių, nuvažiavome apsidairyti ir nusipirkome pirmąją ožkytę. Tai buvo mano idėja. Kai tik įsigijome sodybą, iš karto pasakiau: jau ožkytę būtinai nusipirksime.
Taip ir padarėme. Ją parsivežėme mašinėle, kuri dar ilgai ožkyte kvepėjo. Kai draugai įsėsdavo į mašiną, vis pajuokaudavo: aišku, kad čia ožkas vežiojatės. (Juokiasi.)
Komentaras
Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė:
- Maistinių medžiagų kiekis ir karvės, ir ožkos piene skiriasi priklausomai nuo veislės, metų laiko, gyvulio mitybos ir laikymo sąlygų.
Laktozės – pieno cukraus – kiekis ožkų piene yra šiek tiek mažesnis nei karvės piene,
bet toks skirtumas dažnai nėra reikšmingas žmonėms, netoleruojantiems laktozės.
Baltymų kiekis panašus.
Ožkų pieno baltymai, kaip ir riebalai, lengviau virškinami nei karvės pieno – geriau toleruoja ir daugiau įsisavina turintys virškinimo sutrikimų, sergantys, seni, sveikstantys po ligos žmonės. Taip pat ožkos pieno baltymai rečiau sukelia alergijas.
Ožkų piene daugiau kalcio, fosforo, magnio ir kalio, bet mažiau seleno, vitaminų C ir B12, būtino raudonųjų kraujo kūneliui gamybai.
Ožkų piene šiek tiek daugiau kalorijų (apie 168, karvių piene 149 kcal), tačiau gramu mažiau cukraus (11 g ir 12 g) ir gramu daugiau baltymų (9 g ir 8 g). Tiek ožkos, tiek karvės pienas tinka ir lieknėjantiems. Tačiau, reikia prisiminti, jog pienas yra maistas, ne gėrimas, ir juo malšinti troškulį nereikėtų.
Tokiu atveju patarčiau rinktis fermentuotus pieno produktus – jogurtą, kefyrą bei sūrius.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!