Prisimenant baseino klestėjimo metus
Vaikščiodama Palangos Vanagupės rajone nuklystu į prisiminimus, kaip jaunystės metais su klase ten vykdavome pramogauti. Moksleivius veždavo autobusais – jų čia buvo pilna ir žiemą, ir vasarą. Tiesiog būriai! Visiems labai patiko baseinas, apie kurį žinojo visi. Vien ko buvo vertas įspūdingas įnėrimas į lauko baseiną pro metro storumo lauko sieną, jaudinantis pirmas nusileidimas nuo čiuožyklos, kaskadų masažas, maudynės žiemą po atviru dangumi. Nepatogumų visai nesudarydavo, kad griežtai buvo tikrinama sveikata prieš leidžiant maudytis, kad buvo privaloma dėvėti kepuraites.
1976 m. projektuoto dviejų atvirų ir dviejų uždarų baseinų pastato įgyvendinimas truko devynerius metus. Karkaso ir plytų mūro konstrukcijų pastato fasadai dengti tuomet visuomeniniams pastatams būdinga dolomito plokščių danga. Pastato interjere buvo įrengti K. Dimidavičienės keraminiai vandens kaskadų elementai, B. Bružo vitražai. Baseino architektai A. Lėckas, S. Šarkinas, L. Merkinas, 1984 m.
Tuo metu jis vadinosi tarpkolūkinio susivienijimo „Linas“ gydymo kompleksu. Į baseiną buvo tiekiamas pašildytas jūros vanduo. Jame buvo atviras baseinas, du uždari baseinai, sporto salė, masažo kriokliai, vandens procedūrų kabinetai, kavinukė, baras, masažo kabinetai, gyvenamieji kambariai bei sauna su baseinu.
Nuoširdus ačiū Palangos kurorto muziejaus direktorei Virginijai Paluckienei, radusiai dar 1988 m. darytą vaizdo medžiagą, įamžinusią šio baseino ir viso „Lino“ komplekso kasdienybę. Pažiūrėkite
Bet visa tai jau praeitis. Nors atkūrus Nepriklausomybę atviras baseinas dar ilgai veikė, kasmet jo būklė blogėjo. Galiausiai 2010 m. baseinas buvo uždarytas, o pastatas tebestūkso avarinės būklės ir naivu būtų tikėtis, kad jis dar galėtų būti prikeltas. Tačiau griauti jo taip pat neskubama.
Nesuvokia, kaip ten nesaugu
Bevaikštant šalia baseino išvystu grupelę jaunuolių, išlipančių iš atviro jo lango. Aplink matosi šukės, elektros laidai, sudaužytos plokštės.
Girdžiu jų kalbas, koks jiems buvo nuotykis patyrinėti apleisto pastato vidų. Neklausiu, ar jie supranta, kaip ten nesaugu ir smalsumas gali pražudyti. Internete taip pat netrūksta vaizdų iš baseino vidaus, kurias įkelia nenuilstantys tokių objektų tyrinėtojai, ne vieną redakcijai yra atsiuntę ir skaitytojai. Nutariau apeiti visą teritoriją ir apžiūrėti, kaip į ją galima patekti, ar ji saugoma, ar, pagaliau, yra įspėjantys ženklai, kad ten nesaugu.
Netoli autobusų stotelės prie buvusio „Rugelio“ iš karto matosi tarpas tvoroje, pro kurį lengvai galima praeiti. Matau, kaip sėkmingai juo nueina moteris.
Paėjus dar toliau randu užrašą ant tvoros, kad teritoriją saugo „Ekskomisarų biuras“.
Tačiau apėjus pastatą iš kitos pusės randu tiesiog išvirtusią ir gulinčią ant žemės tvorą, per ją vaikštančius žmones. Tiesa, nemačiau, kad juos būtų sulaikęs sargas ar suveikusi signalizacija.
Keista savivaldybės reakcija
Akivaizdu, kad savivaldybės turi priemonių sudrausminti turto neprižiūrinčius savininkus, ypač jei tai kelia grėsmę žmonių saugumui. Todėl iš karto skambinu Palangos savivaldybės atstovei spaudai Tamarai Zaicevai ir klausiu gana paprastų klausimų: kam dabar priklauso šis objektas, ar imtasi kokių priemonių žmonių saugumui užtikrinti ir kas planuojama statyti jo vietoje.
Deja, mano klausimai, turbūt, pasirodė per daug sudėtingi, nes sulaukiau atsakymo, kad savivaldybė neturi duomenų, kam priklauso šis turtas, kad tai privati nuosavybė, kad turėčiau kreiptis į registrų centrą, Turto fondą. Sutarėme, kad visgi pabandys atsakyti į klausimus, jei juos atsiųsiu raštu. Taip ir padarau. Kai nesulaukiu atsakymo, paskambinusi išgirstu, kad išėjo atostogų. Klausimai perduoti mero patarėjai Jurgitai Vanagei. Susisiekus su ja vėl išgirstu tą patį atsakymą, kurio esmė – tai privati nuosavybė, nieko nežinome ir negalime padaryti. Tikėdamasi visgi sulaukti kažkokio oficialaus atsakymo, bandau savininko ieškoti pati.
Paslaptis – visai ne paslaptis
Nors viešoje erdvėje pilna informacijos, kas baseino savininkas, dėl viso pikto patikrinu šią informaciją Registrų centre, ar kas nesikeitė – taip, savininkas tas pats nuo 2005 m. Ir tai UAB „Lucanica“. Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu joje dirba 2 darbuotojai, įmonės vadovas Aurimas Vaitkevičius, o 2023 m. patirta virš 80 tūkst. nuostolių.
Bandau skambinti įmonės direktoriui ir, prisipažinsiu, kad mūsų pokalbis nebuvo malonus. Atsakymų negavau nė į vieną savo klausimą, vyras prisistatė tik Aurimo vardu ir jo komentaras, buvo labai trumpas, kažkas panašaus į: „Vyksta paruošiamieji projektiniai darbai. Objektas turi atgimti, kai turėsime daugiau naujienų, būtinai jas iškomunikuosime“. Paklausiau, ar tikrina pastato būklę, pasakiau, kad išverstos tvoros, kad ten nesaugu.
Kitą dieną jis pats man perskambino, norėdamas patikinti, kad aš kažką apsižiūrėjau, kad buvau visai ne jų teritorijoje. Pasisiūliau atsiųsti nuotrauką, kurioje guli išvirtusi tvora. Atsakymo negavau.
Ko klausiau ir ką atsakė
Prieš tai minėjau, kad Palangos savivaldybei išsiunčiau kelis klausimus. Po kelių priminimo laiškų ir pokalbių telefonu visgi sulaukiau atsakymo!
Ne dažnai taip būna, kad klausi rodos paprastų dalykų, bet atsakymų negauni. Panašiai nutiko ir šį kartą. Todėl pateikiu ir savo klausimus, ir Savivaldybės atsakymus.
Paklausiau:
Gal galite atskleisti baseino savininkus, kurie jį privatizavo ir kam jis priklauso šiuo metu?
Baseinas neveikia nuo 2010 m. ir iki šiol stovi apleistas. Kokius įrankius turi savivaldybė sudrausminti taip neprižiūrinčius savo turto savininkus? Ar buvo bandymų tai daryti?
Ką planuojama daryti su šiuo baseinu?
Ar baseino griuvėsiai ir teritorija yra saugomi? Internete pilna informacijos, kad ten nuolat sukiojasi vagys ir valkatos, ten nesaugu.
Atviras jūros vandens baseinas buvo unikalus, ar savivaldybė yra gavusi pasiūlymų ar pati svarsčiusi statyti ką nors panašaus? Ar prieš statant dabartinį Palangos baseiną nebuvo tokių svarstymų?
Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialistas Viktoras Arlauskas atsakė:
„Žemės sklypas ir pastatas – buvęs baseinas – priklauso ne Palangos miesto savivaldybei. Jis šiuo metu neeksploatuojamas.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrina, kaip prižiūrimas objektas ir, iškilus problemai (pavyzdžiui, po audrų išvirtus tvorai ar pan.), informuoja pastato prižiūrėtoją.
2023 m. liepos 26 d. po Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų atlikto patikrinimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl netinkamos pastato priežiūros.
Pastato savininkai į pareikštas pastabas reaguoja. Dabar žemės sklypas nušienautas, aptvertas apsaugine tvora, pastatas užsandarintas. Žemės sklypą prižiūri, šienauja įmonė, su kuria savininkai yra sudarę sutartį.
Šiuo metu minėto turto savininkai dirba ties šios teritorijos išvystymo koncepcija, vyksta projektavimas, numatant poilsio namų, viešbučių, sporto ir gyvenamųjų pastatų architektūrinius sprendinius.“
Džiugi žinia
Kol vyko šis aiškinimasis, užtrukęs beveik savaitę, nutariau apžiūrėti baseino teritoriją dar kartą. Ir manęs laukė maloni staigmena – išvirtusią tvorą radau jau stovinčią! Gerai, kad buvau padariusi nuotraukas.
Nežinia, ar ją prikelti padėjo „Delfi“ domėjimasis, ar savivaldybės paraginimas. Gal savivaldybės atstovai čia dabar apsilankys dažniau? O smalsius tyrinėtojus nuo nelaimės galbūt apsaugotų tikrai veikianti apsauga ir užrašai, kad čia eiti ne tik draudžiama, bet ir labai pavojinga.