Paprastai išsekimas - ne tiek persidirbimo, kiek su darbu susijusio streso padarinys, neišvengiamai kenkiantis žmogaus imuninei sistemai, kurią pelnytai galima būtų pavadinti pirmąja ir stipriausia gynybine sienele, apsaugančia nuo patogenų ir ligų. 2012 m. atlikus tyrimą paaiškėjo, kad patiriant daug streso imunitetas ima mažiau jautriai reaguoti į streso hormoną kortizolį, o tai savo ruožtu kenkia imunitetui. Kaip rašo „Medical Daily“, šie pokyčiai didina uždegiminį imuninės sistemos atsaką, iš esmės galintį paskatinti ligų atsiradimą.
„Kadangi uždegimui tenka svarbus vaidmuo vystantis širdies ir kraujagyslių, autoimuninėms ligoms ir astmai, šis modelis paaiškina, kodėl stresas turi poveikio visais šiais atvejais“, - paaiškino mokslininkas Sheldonas Cohenas iš Carnegie Mellon universiteto Pensilvanijoje. Tokias ligas kaip peršalimas sukelia virusai, o jų simptomai – tai imuninės sistemos uždegiminio atsako, skirto kovoti su patogenų antplūdžiu, rezultatas. Kuo didesnis imuninės sistemos uždegiminis atsakas, tuo labiau tikėtina patirti ligos simptomų. Dėl šios priežasties gali užklupti liga, su kuria be didesnių sunkumų įprastomis aplinkybėmis organizmas būtų susidorojęs.
Kaip rašo „WebMD“, ne ką mažiau nei stresas imunitetą žaloja ir miego trūkumas, kuris ne tik didina imuniteto atsaką, tačiau dar ir mažina T ląstelių, apsaugančių nuo ligų, kiekį organizme. Vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų išsekus – išsiblaškymas, kai pamirštama atlikti nesudėtingas, tačiau svarbias užduotis, pavyzdžiui, žmogus pamiršta, kur pasidėjo raktus, ar neprisimena, kad būtina papildyti automobilio degalų baką.
Kaip teigia „Take Shape for Life“ vadovas medikas Wayne’as Scottas Andersenas, dėl miego trūkumo pasireiškia cheminių medžiagų, atsakingų už nuotaikų kontrolę, elgesį ir prisiminimus smegenų dalyse, disbalansas. Štai kodėl išsekęs asmuo tampa užmaršus, paniuręs ar irzlus. Be to, organizmas, mėginantis susidoroti su dėl streso didėjančiu kortizolio lygiu, reikalauja daugiau hormono serotonino. Taigi nieko keisto, kad stresą patiriantys asmenys linkę nemalonius pojūčius organizme malšinti daug riebalų ir angliavandenių sudėtyje turinčiu maistu tam, kad gautų daugiau serotonino.
Nors išsekimas iš tikrųjų gali turėti neigiamo poveikio organizmui, problemą išspręsite paprasčiau, nei galėtumėte įsivaizduoti. Geras miegas, sveikas maistas ir mokymasis veiksmingiau susidoroti su stresinėmis situacijomis gyvenime gali padėti stabilizuoti imuninę sistemą ir iš esmės pagerinti savijautą.