Didžiojo Londono smogo pradžia
1952 m. gruodžio 5-osios vakarą tamsėjančias Londono gatves užklojo rūkas. Po kiek laiko jis taip sutirštėjo, kad pėstieji ir dviratininkai matė kelią vos kelių pėdų ar metrų atstumu. Kai kuriose vietose smogas taip sutirštėjo, kad žmonės neįžiūrėdavo net savo pėdų.
Naktis buvo be menkiausio vėjelio, o dėl aukšto slėgio juostos Londone dūmai iš kaminų ir gamyklų laikėsi palei žemę – virš miesto susitelkė nuodingas smogo burbulas.
Smogui tirštėjant, prasidėjo eismo įvykiai, ir žuvo dar daugiau žmonių. Vis dėlto pavojingiausias buvo troškus, toksiškas sieringas oras – jis dusino, sargdino ir žudė Londono gyventojus.
Londone ir anksčiau dažnai tvyrodavo smogas, tačiau Didysis Londono smogas buvo gerokai tirštesnis – žmonės nematė saulės, šviesos, vargiai įžiūrėdavo net tai, kas arti jų.
Pasakojama, kad diena atrodė lyg vakaras. Be to, smogas buvo nuodingas – graužė žmonėms akis, dusino. Dujos, dėl kurių ir susidarė Didysis Londono smogas, veikė žmones, nebuvo galima net langų atsidaryti, nes nuodingas oras patekdavo į vidų.
Niekas net sapnuose nematė tokio siaubo, niekas nenujautė, jog bręsta tikra katastrofa.
Milijonai anglimi kūrenamų krosnių