Visas vardas – Jane Austen
Gimimo metai ir vieta – 1775 m. gruodžio 16 d. Steventon (Jungtinė Karalystė)
Mirties metai ir vieta – 1817 m. liepos 18 d. Vinčesteris (Jungtinė Karalystė)
Mergaitė iš gerbiamos šeimos
J. Austen buvo septintas vaikas Cassandra ir Georgeo Austenų šeimoje. Su šešiais broliais augusi mergaitė nuo mažens itin artimai bendravo su vyresne seserimi, kuri motinos garbei buvo pavadinta Cassandra. Iš brolių artimesnius santykius palaikė tik su Henry, kuris tapo savotišku jos literatūros agentu.
Austenų šeimos vaikai augo kūrybiškoje aplinkoje, kur buvo skatinama ne tik mokytis, tobulėti, bet ir diskutuoti. G. Austenas buvo pastorius, tačiau turėjo ir nedidelį ūkį, kuris leido šeimai lengviau pragyventi. Vaikus ugdė pats Georgeas. Mergaitę ir tėvą siejo stiprus ryšys.
Kai Jane suėjo 8 m., ją ir seserį išsiuntė mokytis įvairių kalbų, muzikos ir šokių. Grįžusios namo mergaitės nevaržomai galėjo naudotis asmenine tėvo biblioteka, kurioje buvo daug vertingų kūrinių. Skaitymas Jane paskatino pradėti rašyti. Georgeas palaikė savo dukrą, todėl jų namie niekada netrūko tuo metu itin brangaus popieriaus ir rašymo priemonių.
Literatūrinis kelias
Vaizduotę žadinančios knygos, muzikiniai ir aktoriniai gabumai įkvėpė Jane pradėti kurti įvairus kūrinius. Ji visuomet su savimi nešiojosi nedidelę užrašų knygutę, į kurią užrašydavo kilusias mintis, pastebėjimus, įvairius eilėraščius ir trumpas poemas. Vėliau toks kūrinys buvo išleistas pavadinimu „The Juvenilia“.
1789 m. Jane parašė satyrinę meilės laiškų parodiją „Love and Freindship“. Talentingą paauglę, pradėjusią rašyti nuo 14 m., iš pradžių rėmė tėvas. Tačiau šiam netikėtai susirgus ir mirus tiek Jane, tiek jos motina ir sesuo liko be pragyvenimo šaltinio. Tada pagalbos ranką ištiesė rašytojos broliai. Vienas jų – Frankas – priėmė Jane į savo namus, kitas – Henry – spausdino jos kūrinius.
Gyvenimo meilė
Šiais laikais kur kas labiau visuomenę domina ne Jane Austen kūryba, o jos asmeninis gyvenimas, kurį gaubia paslapčių skraistė. Daug diskusijų kelia klausimai: ar moteris, taip jausmingai rašiusi apie meilę, buvo kada nors įsimylėjusi? Ir kodėl Jane niekada neištekėjo? Anot vieno šaltinio, Jane buvo linksma, mėgstanti flirtuoti mergina, kuri išties galėjo nesunkiai suvilioti vyrą.
Nors mergina turėjo ne vieną gerbėją, jai iki santuokos su kokiu nors vyriškiu trūko vieno dalyko – jausmų stiprumo. 2007 m. kino ekranuose pasirodžiusiame biografiniame rašytojos filme pasakojama, kad Jane įskaudino advokatu siekęs tapti Thomas Lefroy. Vis dėlto remiantis išlikusiais rašytojos laiškais spėjama, kad santykiai su T. Lefroy buvo trumpalaikiai. Nė vienas jų nepuoselėjo bendros ateities vilčių.
Prieš keletą metų vienas tyrėjas, atidžiai nagrinėjęs Jane ir jos sesers laiškus, aptiko dar vieną rašytojos meilę. Tai dvasininkas Samuelis Blackallas. Spėjama, kad būtent jis sudaužė Jane širdį, nes vedė kitą moterį ir supykdė abi seseris. Bent jau tokias prielaidas padarė laiškus analizavęs tyrėjas. Tačiau dėl ko seserys galėjo susipykti, nėra aišku. Manoma, kad Jane dėl iširusios draugystės su S. Blackallu kaltino seserį.
Nutrūkusios sužadėtuvės
Teigiama, kad vieną kartą Jane vis dėlto buvo susižadėjusi. Tai įvyko 1802 m., kai ji ir Cassandra svečiavosi savo draugių Alethea ir Catherine Bigg namuose. Jų jaunesnysis brolis Harris Biggas-Witheras rašytojai pasipiršo. Nors vaikinas buvo 6 m. jaunesnis, J. Austin šiek tiek padvejojusi sutiko. Jaunuoliai vienas kitą seniai pažinojo ir atrodė, kad abu jautė šiltus jausmus. Tačiau pasisvečiavusi dar kelias dienas Jane netikėtai nusprendė išvykti ir nutraukė trumpai trukusias sužadėtuves. Kas ją paskatino taip pasielgti ir atsisakyti bene paskutinės realios galimybės ištekėti?
Amžininkai spėja, kad J. Austen Harrisui Biggui-Witheriui nejautė tokių stiprių jausmų, kaip tai vaizdžiai yra aprašiusi savo knygose. Manoma, kad ji ieškojo tokios meilės, kuri aprašyta jos kūriniuose. Kiti teigė, kad priimti netikėtą sprendimą netiesiogiai privertė sesers nelaimė. Jos sužadėtinis Thomas Fowleas viešėdamas užsienyje mirė ir negana to, kad moteris liko sudaužyta širdimi, ji neteko galimybės kada nors ištekėti.
Paskutiniai gyvenimo akordai
Po tėvo mirties visos Austenų moterys apsigyveno pas brolį Franką, vėliau pas Edwardą, kuris joms netgi skyrė atskirą nedidelį namelį. Jane visą savo laiką rašė įvairius kūrinius. Nors buitis buvo skurdi, o atlygis už knygas menkas, ji buvo laiminga. Savo sūnėnams ir dukterėčioms nuolatos kartodavo, kad niekada nesirinktų santuokos be meilės, nes tai – didžiausia kančia.
Jeigu Jane būtų ištekėjusi, tikriausiai pasaulis taip niekada ir nebūtų sulaukęs jos meile ir ironija persmelktų kūrinių. Rašytoja rašė iki pat mirties. Manoma, kad pirmuosius Adisono ligos simptomus ji pajuto 1816 m., tačiau kurį laiką dar aktyviai rašė. Tik pasijutusi blogai nustojo tai daryti, o netrukus iškeliavo anapilin.
Nors dar būdama gyva J. Austen susilaukė ne daug dėmesio, jos talentas buvo įvertintas tik 1920 m., kai literatūrologai pradėjo liaupsinti jos stilių ir kūrybą. Vėliau ją ėmė vadinti viena talentingiausių rašytojų. Visų parašytų knygų autorystę Jane brolis Henry atskleidė tik praėjus kuriam laikui po sesers mirties.
ĮDOMU
Puikiai kalbėjo prancūziškai.
Palaidota Vinčesterio katedroje (Hampšyras).
Pateko į 1995–1996 m. „People Weekly“ žurnale paskelbtą labiausiai intriguojančių asmenybių sąrašą.
2002 m. pirmasis „Puikybė ir prietarai“ leidimas parduotas per aukcioną už 40 000 JAV dolerių (apie 38 960 EUR).
1900–1975 m. pasirodė daugiau nei 60 radijo, televizijos ir teatro kūrinių, pastatytų pagal J. Austen romanus.
Genealogai nustatė, kad vienas Jane brolių palikuonių XX a. susituokė su karalienės Viktorijos palikuone.
Pradėjo rašyti sulaukusi 11 m.
1816 m. Jane brolis Henry bankrutavo, todėl šeimai buvo iškilę rimtų finansinių sunkumų. Vėliau Henry tapo dvasininku.
Teigiama, kad iš 3 000 J. Austen rašytų laiškų išliko tik 160.
Dauguma jų sunaikino Cassandra arba kiti giminaičiai.
Didžiausi Jane kūrybos kritikai – Charlotte Brontë ir Markas Twainas.