Mamos liga buvo lemtinga
P. Kaas gimė septynių vaikų šeimoje nedideliame Forbako miestelyje Lotaringijos regione, Prancūzijoje, netoli sienos su Vokietija. Būsimos dainininkės tėvas dirbo šachtoje, o motina buvo namų šeimininkė.
Dainininkė pasakoja, jog nors tėvo alga buvo nedidelė ir iš jos reikėjo išlaikyti tiek daug vaikų, maisto šeimoje niekada netrūko. Vis dėlto būsimoji žvaigždė neturėjo jokių galimybių nueiti į kiną, nusipirkti knygą, o televizorius šeimai atrodė kaip labai didelė ir nepasiekiama prabanga. Pasakodama apie tėvus, brolius ir seseris, dainininkė sako, jog visi šeimoje sutarė puikiai, o neprieinamas pramogas jai atstodavo kiemo žaidimai su vaikais.
Įvertinusi dukros talentą mama P. Kaas nuvedė mokytis dainavimo. Nuo mažų dienų dainininkė mėgo aplinkinių dėmesį ir atrasdavo būdų, kaip pakoncertuoti ne tik miestelio renginiuose, bet ir užlipus ant stalo bare. Tuomet dar maža mergaitė taip uždirbdavo tėvui bokalą alaus, o sau saldainių. Būdama trylikos, P. Kaas pradėjo koncertuoti naktiniame bare.
Kai garsiajai prancūzei buvo dvidešimt, Paryžiuje ji jau buvo įrašiusi pirmąsias dainas, kurios staigios šlovės neatnešė. Tuo metu dainininkę pasiekė žinia, jog jos mama serga vėžiu. Žinią apie ligą P. Kaas išgyveno labai skaudžiai, tačiau tai tapo stimulu kuo greičiau atsiskleisti muzikiniame pasaulyje, kad mama dar spėtų pasidžiaugti dukros laimėjimais. Nors mama mirė po maždaug dvejų metų nuo ligos diagnozavimo, ji dar suspėjo pamatyti, kaip dukra atlieka legendine tapusią dainą „Mademoiselle chante le blues”.
Mokestis už sėkmę – vienatvė
P. Kaas nebuvo linkusi žiniasklaidai daug pasakoti apie asmeninį gyvenimą, o žurnalistui pasiteiravus, kodėl, teigė neturinti, ką daug pasakoti, nes daugiausiai laiko skiria muzikinei veiklai. Labiausiai ji atsiskleidė autobiografinėje knygoje, kurioje papasakoti net asmeniškiausi įvykiai ir išgyvenimai.
Dabar dainininkė pripažįsta, jog pasiryžusi leisti knygą apie save, nesuprato, kaip toli šis sprendimas gali nuvesti... P. Kaas prisimena, jog interviu forma vykęs kūrybinis knygos procesas virto beveik psichoterapijos seansu – ji pajuto poreikį išsikalbėti ir atsiverti.
„Jaučiau, kad kuo toliau, tuo labiau norisi pasakoti, išsakyti, kas nesakyta, tai tapo lyg terapija. Kūrybinis procesas pakeitė ir požiūrį į save – supratau, kad laikas sustoti save kritikuoti, juk esu graži ir gera dainininkė“, - prisipažino dainininkė.
Knygoje P. Kaas pasakoja apie vaikystę, karjerą, išgyvenimus ir meiles, apie kurias buvo žinoma mažai. Viename interviu paklausta, kokius absurdiškiausius dalykus apie save yra girdėjusi viešoje erdvėje, P.Kaas šypsojosi prisiminusi, jog ne kartą „sužinojo”, jog yra lesbietė.
„Kai apie save nedaug pasakoji, žmonės informacijos trūkumą užpildo fantazija. Taip nutinka dažnai… Tačiau aš neturiu ką daug pasakoti – jeigu su kuo nors draugauju, juk nesislapstau ir gatvėje vaikštome susikibę rankomis“, - teigė dainininkė.
Trumpalaikių romanų dainininkė buvo užmezgusi daug, o bene ilgiausiai, šešerius metus, truko draugystė su belgų kompozitoriumi Philippe‘u Bergmanu.
„Mes išsiskyrėme, nes meilė staiga išėjo. Taip būna. Žmonės myli vienas kitą, o paskui viskas nutrūksta. Ir nieko pakeisti nebegalima...“ - paklausta apie iširusią draugystę sakė dainininkė. Paparaciai P. Kaas buvo užklupę besibučiuojančią ir su aktoriumi Jeremiu Ironsu, su kuriuo ji filmavosi Claude‘o Lelouche‘o filme „O dabar... ponai ir ponios“.
Tuomet klausiama apie romaną P. Kaas teisinosi, jog jie – tik kolegos filmavimo aikštelėje. Apie meilės istorijas knygoje dainininkė papasakojo išsamiau, tačiau buvusių mylimųjų vardus nutylėjo. Vienintelis įvardintas jos mylimasis, su kuriuo taip pat išsiskyrė, yra garsus restorano „Le Meurice“ šefas Yannickas Allenas. Dainininkė pasakoja tik gerus prisiminimus apie draugystę su Y. Allenu ir pripažįsta, jog santykiai nutrūko dėl jos visiško atsidavimo scenai, o ne tarpusavio santykių puoselėjimui.
Viename interviu dainininkė vis dėlto pripažino, jog svajoja apie tikrą meilę, bet pridūrė, jog vienatvė yra mokestis už sėkmę.
Likimo pokštas
„Praradau galimybę jausti tai, ką jaučia besilaukianti moteris, nejausiu, kaip pilve spardosi kūdikis, neišgyvensiu gimdymo ir negirdėsiu pirmojo kūdikio riksmo“, - sako kelis abortus pasidariusi P.Kaas, kuriai noras turėti vaikų atėjo pavėluotai – gydytojai konstatavo, kad jau per vėlu, nes prasidėjo menopauzė. Tačiau P.Kaas sako, jei sutiktų tikrą gyvenimo meilę, galėtų įsivaikinti ir kūdikį mylėti kaip savo.
Pasakodama apie abortus, dainininkė vėl akcentuoja, jog asmeninį gyvenimą paaukojo dėl scenos ir priduria, jog prieš pasiryždama nutraukti gyvybę, ji nė vieną kartą nesuabejojo.
„Gimiau septynių vaikų šeimoje ir tas „šeimyninis“ jausmas, visa netvarka, netgi chaosas man patiko, bet savo gyvenime to nepakartojau, nes visą save atidaviau scenai. Atsisakiau visų atsiradusių progų tapti mama, o dabar jau per vėlu. Bet dėl nieko nesigailiu – tuo metu net nesvarsčiau, tapti mama ar ne. Tuos kelis kartus, kai sužinojau jog laukiuosi, panikuodavau. O gal tai buvo ne tie vyrai, kurie turėjo.
Dabar jau per vėlu. Kai jau norėčiau kūdikio, likimas iškrėtė pokštą – paprastai moterims menopauzė būna sulaukus penkiasdešimties, o man tai atsitiko anksčiau. Bet dėl nieko nesigailiu, kiekvienu gyvenimo periodu dariau tai, ką jaučiau, kaip atrodė geriausia“, - pasakojo P. Kaas.