„Kai žmonėms pasakau, kad persikėliau į Niujorko miestą, kad tapčiau visu etatu dirbančia rašytoja, manau, jie įsivaizduoja, kad esu tikra Carrie Bradshaw. Nekreipiant dėmesio į tą faktą, kad kai pirmą kartą persikėliau (tiksliau, tempiau du lagaminus keturis laiptų maršus aukštyn), kad neužsiiminėjau seksu su šio miesto vyrais (juo labiau, priklausantiems Manhatano elitui), kad esu dešimtmečiu jaunesnė už gerbiamą pramanytą rašytoją ir kad neturėjau burnoje alkoholio nuo tada, kai buvau koledžo pirmakursė.
Mano alkoholio vartojimo istorija tikrai nėra dramatiška. Gyvenime esu gėrusi alkoholio gal kokį tuziną kartų ir, paprastai tariant, man tai nepatiko. Man nepatinka tai, kaip jaučiuosi išgėrusi. Man nepatinka alkoholio skonis. Ir man nepatinka tai, kad alkoholis verčia mane nuleisti savo standartus tiek sau, tiek kitiems. (Tai dar viena iš priežasčių, kodėl savo sveikata besirūpinantys žmonės nusprendžia jo nevartoti.)
Ir nors Manhatano sala visada bus siejama su „Seksu ir miestu“ (ir atvirkščiai), mano gyvenime ir mano Niujorke šiek tiek mažiau rožinės spalvos, gėrimų ir aukštakulnių, bet šiek tiek daugiau selterio ir sportinių batelių. Problema slypi tame, kad Niujorko miesto kultūra išlieka tokia pat apgirtusi, kaip ir pats minėtas HBO šou.
Kaip blaivi mergina, gyvenanti tokiame įkaušusiame pasaulyje, sužinojau daug dalykų apie save, vaikščiojimą į pasimatymus, draugysčių mezgimą ir, galų gale, savo sveikatą. Taigi, toliau informacija tiems, kurie nori sužinoti, ką reiškia būti blaiviu žmogumi bare.
Žmonėms kyla daug kvailų klausimų
Kaip tu atsipalaiduoji? Ir ką tu darai, kai visi kiti geria? Kaip tu linksminiesi? O man labiausiai patinkantis klausimas skamba taip (fui): Ar tu ir marihuanos nerūkai? Tai vartoji kokainą? Išsakytų kvailysčių, kurias man tenka išgirsti – ypač situacijose, kur alkoholis būna pagrindinė veikla – sąrašas yra ilgas, tačiau dauguma prielaidų ir klausimų būna susiję su šia tema. (Beje, štai kodėl jūsų smegenys visada sako „taip“ antrai taurei.)
Joks mano asmeninis sprendimas niekada nesulaukė tiek kritikos ir abejonių, kaip sprendimas nevartoti alkoholio. Iš pradžių jaučiausi taip, tarsi privalėčiau detaliai pasiaiškinti kiekvienam, kuris manęs klausia. Dabar aš paprastai tik nusišypsau ar pateikiu atsakymą žodžiu ar dviem. Kartais žmogus užsimena apie savo kovą su alkoholiu ir norą jį mesti, ir mes galiausiai užmezgame nuostabų pokalbį apie tai, kokį vaidmenį alkoholis atlieka dabartinėje mūsų socialinėje aplinkoje. Tačiau dažniausiai juokais paverčiu klausimą ir kiekvienas liekame prie savo nuomonės.
Kiekvienai draugų grupei mano gyvenime – darbe, sporto klube, mokykloje, koledže ir taip toliau – buvo laikotarpis, kai visiems teko įprasti prie fakto, kad aš negeriu (žinoma, jie uždavinėjo jau minėtus kvailus klausimus). Praėjo maždaug penkeri metai nuo tada, kai paskutinį kartą ragavau alkoholio, ir dabar nei vienas iš artimų mano draugų (ar netgi pažįstamų žmonių) nekomentuoja mano sprendimo nevartoti alkoholio, klausimus šia tema uždavinėja tik nepažįstami žmonės. Tiesą sakant, dauguma mano draugų, jeigu rengia vakarėlį, nuperka man šešias pakuotes gazuoto gėrimo. Į rūpestingų draugų sveikatą!
Pasimatymai be alkoholio nėra tokie jau keisti
Pasakykite man dažnesnę pirmąją frazę, norint užmegzti pažintį, nei „Gal išgerkime kažko?“, ir aš jums pasakysiu, kad jūs meluojate. Alkoholis daugelyje pasimatymų ir seksualinių kontaktų yra „trečias asmuo“.
Jeigu alkoholio vartojimas yra ir veikla, kuri suveda kandidatus romantiškiems santykiams, ir katalizatorius, paskatinantis tiek daug sanguliavimo, ar apskritai įmanoma užmegzti pažintį, flirtuoti ir susitikinėti be jo? „Sekso ir miesto“ personažai gal atsakytų neigiamai, bet aš sakau – taip!
Mano paskutinis vaikinas Benas ta prasme buvo mano kolega – jis nevartojo alkoholio. Ir tai buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl mūsų santykiai truko taip ilgai. Kai mudu išsiskyrėme, pradėjau vėl megzti pažintis, ir supratau, kad flirtavimas ir pasimatymai be alaus vis dar yra smagus (ir įmanomas!) užsiėmimas. Užuot sutikusi potencialius gerbėjus prie baro, aš sutikau juos savo „CrossFit" treniruotėse, jogos užsiėmimuose ar knygyne (na gerai, paskutinio varianto kol kas nebuvo, bet aš vis bandau tai paversti realybe). Susipažįstu su jais per draugus, žaidimų vakaruose ar net darbo renginiuose.
Kai tik sulaukiu „turėtume kartu išgerti“ jauko peržiūrėdama pažinčių programėles, aš paprasčiausiai pasakau, kad šiuo metu nevartoju alkoholio ir pasiūlau alternatyvią vietą susitikimui. Kas tada, jeigu vaikinų nesužavi mano alkoholio nenumatantis planas (o tai nutiko tik du kartus)? Ačiū, kitas.
Esu susitikusi su potencialiais kavalieriais išgerti tirštųjų kokteilių vietoj margaritų, turėjau pasimatymą per treniruotę ar restoranuose su milžiniškomis stalo žaidimų kolekcijomis. Nesikuklinkite, pasakykite man geresnę pirmo, antro ir trečio pasimatymų vietas. Aš palauksiu.
Teks atsisveikinti su kai kuriais draugais
Iš visų minėtame seriale esančių siužeto linijų, su manuoju gyvenimu labiausiai sutampa mano moteriškų draugysčių stiprumas. Kai lioviausi gėrusi, kai kurios mano draugės nepritarė tam ir negalėjo suprasti tokio mano sprendimo. Ir draugystė pradėjo dreifuoti. Galiausiai, tai išėjo į gera, nes paaiškėjo, kas yra mano tikrieji draugai. Mano blaivi keistenybė buvo tarsi modernus filtras mano draugystėms.
Dar svarbiau yra tai, kad alkoholio atsisakymas atnešė į mano gyvenimą puikią palaikančių moterų komandą (ar aš minėjau, kad jos man nuperka „LaCroix“?!). Per pastaruosius trejus (blaivaus) gyvenimo Niujorke metus įgijau grupę draugių, kurie taip pat noriai kažkur išeina kartu, kaip noriai lieka vakaroti namuose. Žinoma, kartais mes vistiek einame į barus ir klubus (taip, ir aš einu). Tačiau kur kas dažniau mes liekame namuose ir žiūrime „Grei anatomijos“ pakartojimus, užsisakome tailandietiško maisto ir liežuvaujame. (Ir tai darome ne vien mes, mergaičių vakarojimai namuose dabar labai madingi.)
Jūsų pasiekimai sporto salėje gali gerokai išaugti
Nesu profesionali sportininkė, tačiau dalį laiko dirbu „CrossFit“ treniruotėse, dažniausiai jūs mane ten sutiksite nuo dviejų iki trijų valandų per dieną. Negaliu tiksliai įvertinti, kiek stipresnė esu ar kiek sveikesnė mano širdies ir kraujagyslių sistema yra palyginti su tuo, kas būtų, jeigu aš vartočiau alkoholį. Tačiau ką tikrai žinau, tai kad pagirios ar alkoholio sukelta dehidratacija niekada nesutrukdė mano gebėjimui treniruotis ar atiduoti visas savo jėgas sporto salėje. Ir aš patobulėjau kur kas labiau nei kiti sportininkai mano sporto klube, kurie pradėjo „CrossFit“ panašiu metu, kaip aš. (Genetika, treniravimasis ar blaivumas? Nežinau, tačiau renkuosi paskutinį.) Ekspertai sutinka su nuomone, kad tavo pasiekimai sporto salėje bus geresni, jeigu nevartosi alkoholio.
Jūsų odos išvaizda greičiausiai pagerės
Kaip rodo mano patirtis, alkoholio atsisakymas išgelbėjo mane nuo daugybės odos problemų. Nesu grožio reikalų profesionalė, tačiau mano oda sistemingai labiau švyti ir yra tolygesnė, palyginti su draugių, kurios vartoja alkoholį. Žinoma, aš vis dar sulaukiu atsitiktinių spuogų, tačiau iš esmės mano oda yra švari.
Paklausiau gydytojo, ar ta mano keistenybė nevartoti alkoholio gali būti tas stebuklas, kuris saugo odą, ir paaiškėjo, kad tame yra tiesos: „Alkoholis išsausina jūsų odą, todėl alkoholį geriantys žmonės linkę turėti odą, kuri atrodo sausesnė ir labiau raukšlėta, palyginti su negeriančiųjų, – sako gydytojas ir sertifikuotas plastinės chirurgijos specialistas Anthony Younas. – Alkoholio atsisakymas gali pašalinti šį dehidratacijos efektą ir gali padėti jūsų odai atrodyti geriau sudrėkinta. Be to, alkoholio eliminavimas gali sumažinti uždegiminius procesus, dėl ko jūsų oda bus mažiau paraudusi, sudirgusi ir pasenusi“.
Kokia išvada? Alkoholio atsisakymas – laikinai ar kitaip – duoda daug naudos sveikatai, ir tai tikrai verta prarastų draugų ar baimės praleisti kažką svarbaus dėl to, kad renkiesi blaivybę.