Jų istorija akcentuoja problemą: kokia turi būti žmogaus padaryta žala, kad jį būtų galima pradėti priverstinai gydyti psichiatrijos ligoninėje?
Prieš šešerius metus maždaug aštuntą valandą ryto Katrin važiavo į Taliną: reikėjo nuvežti vaikus į mokyklą. Vaikai sėdėjo automobilio gale, o Priitas – keleivio sėdynėje.
Buvo neįprastai šalta vasario diena. Saulė buvo tik ką patekėjusi, aukštos sniego pusnys alsavo naktiniu speigu. Kelių eismo juostų kelyje susidarė spūstis.
Netikėtai Priitas atsisegė saugos diržą ir iššoko iš automobilio, kirto visas eismo juostas ir pradingo tarp blokinių namų.
Katrin pradėjo drebėti keliai.
„Gal jis išsikraustė iš proto?“ – persigandęs paklausė vaikas.
Mama pasakė, kad tėtis nulėkė į skubų susitikimą. Katrin nuvežė vaikus į mokyklą, pastatė automobilį ir pravirko. Jos vyras niekur neskubėjo. Dar incidento išvakarėse jis ėmė keistai elgtis.