Ir miręs priešas turi teisę į pagarbą
2019 metais rugsėjo 26 d. eidamas 87 metus mirė 22–asis Prancūzijos prezidentas, buvęs Paryžiaus meras ir du kartus šalies ministras pirmininkas Jacques‘as René Chiracas. Jis šaliai vadovavo 12 metų – 1995-2007-aisiais, tapdamas antruoju ilgiausiai stovėjusiu prie valstybės vairo po Mitterando. Nuo tada buvęs prezidentas Chiracas nebesirodė viešumoje. Jo sveikata suprastėjo palikus Eliziejaus rūmus. Tikėtina, dėl insulto, patirto 2005 metais per antrąją prezidento kadenciją. 2016 metais Chiracas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių infekcijos, bet tada išsikapstė. Jo žentas Fredericas Salat-Barou žurnalistams neįvardijo tikslios mirties priežasties, tačiau pranešė, kad prezidentas mirė „ramiai, artimų žmonių rate“.
„Prancūzai ir visas pasaulis jį prisimins ne tik kaip politinį lyderį, bet ir kaip išskirtinės charizmos žmogų, kuris įkūnijo viską, kas prancūziška. Pakankamai drąsus savanoriškai kariauti ir pakankamai principingas“, – buvo rašoma nekrologe.
Pagrindinis Chiraco politinis priešininkas ir negailestingas kritikas Jeanas-Marie Le Penas, kažkada praminęs jį „Mastrichto žmogumi“, per laidotuves pasakė: „Ir miręs priešas turi teisę į pagarbą“. „Dalies mano gyvenimo nebėra“ – sakė Nicolas Sarkozy. „Mums, vokiečiams, tai didžiulis praradimas, nes iš gyvenimo išėjo nuostabus partneris ir draugas“, – prisiminė kanclerė Angela Merkel. „Nuostabus politikas, turėjęs įtakos savo tautos likimui“, – tvirtino Borisas Johnsonas.