M. Karlsonei gyvenime teko ir dalinti laikraščius sankryžoje, ir pabūti gelbėtoja Palangos paplūdimyje, ir dirbti žurnaliste, tačiau vieną kartą aplankiusi Gruziją mergina suprato, kad ji bus laiminga būtent šioje šalyje. Tiesa, pradžia ten nebuvo tobula, ji liko apgauta ir be cento kišenėje, būtent tada nusprendė, kad geriausia išeitis – įkurti savo verslą.
„Labai gerai pamenu savo pirmąją kelionę į Gruziją , ji buvo per mano 28-ąjį gimtadienį, beveik prieš 3 metus. Po pirmos kelionės dar tais pačiais metais tris kartus apsilankiau Gruzijoje. Gruziją nuo pirmo apsilankymo vadinau magiška vieta. Mane tiesiog pakerėjo jos gamta. Ji – mano gyvenimo meilė. Pajutau tai tik ją pamačius“, – pasakoja M. Karlsonė.
DELFI tęsia straipsnių ciklą „Mano drąsi istorija“ apie žmones, kurie savo laimę susikūrė patys ir vardan jos nepabijojo drąsių pokyčių.
Pasiūlymą priėmė per dvi minutes
„Dirbau nuo studentiškų laikų. Teko ir laikraščius dalinti sankryžoje, ir gelbėtoja pabūti Palangos paplūdimyje, ir žurnaliste. Vėliau bandžiau pasisukioti verslo srityje, darbo reikalais aplankiau įvairias konferencijas Europoje.
Du su puse metų sukiojausi Maskvoje dėvėdama verslo kostiumėlį. Visuose darbuose man sekėsi, nes turėjau puikius vadovus, daug išmokau iš jų“, – pasakoja M. Karlsonė.
Pašnekovės teigimu, ji nesigaili nė vieno savo užsiėmimo, nes tai padėjo jai tapti tuo, kuo šiandien yra.
„Kai gavau darbo pasiūlymą Gruzijoje, svarsčiau gal dvi minutes. Nors visi stebėjosi, kad gan gerai apmokamą darbą ir sėkmingą kopimą karjeros laipteliais logistikos srityje keičiu į visišką nežinomybę ir visiems gerai žinomą neaukštą Gruzijos ekonominę padėtį, aš nusprendžiau klausytis širdies, o ji spurdėjo džiaugsmu vos tik priėmus darbo pasiūlymą.
Susipakavau katinus ir draugų išlydėta iki Rygos jau sėdėjau lėktuve į Gruziją. Pirmi mėnesiai buvo pilni nuotykių, įkritau į naują sferą, visko mokiausi ir atrodė, kad Gruzijos gamta visa mane paglemžė“, – prisimena M. Karlsonė.
Liko be cento kišenėje
Pirmus aštuonis mėnesius būdama Gruzijoje mergina dirbo latvių verslininkui priklausančioje kelionių agentūroje, čia ji buvo projektų vadovė, atsakinga už Lietuvos ir Lenkijos rinkas.
Deja, svajonių gyvenimą netruko sugriauti žiauri realybė. Įmonės, kurioje ši dirbo, direktorius suklydo ir visa kelionių agentūra žlugo.
„Deja, tyčia ar netyčia likau apgauta, palikta be pusės metų atlygio ir dar padedama buvusio direktoriaus pati įsiskolinau. Praeita žiema buvo labai sunki.
Likau Gruzijoje su savo katinais ir be cento kišenėje, ir jau su tikra nežinomybe. Praeita žiema buvo tikrai nelengva, bet radau kur pigiausias katinų maistas ir bandelės Tbilisyje“, – prisimena pašnekovė.
Sukūrė verslą
„Mes orientuojamės į aktyvų turizmą, stengiamės visur, kiek įmanoma, įtraukti pažinimą pėsčiomis, organizuojame mažus ir didesnius žygius. Stengiamės žmones nuvežti tiek į žinomiausius objektus, tiek į slaptas, tik mūsų atrastas vietas. Šiuo metu siūlome daug ką: nuo ekstremalių iki psichoterapinių ar jogos turų.
Važinėjamės bekėlėm, patenkinam vandens sporto mėgėjus, slidinėtojus, arklių mylėtojus. Gurmaniški turai vyno keliais, šeimų su mažais vaikais turai. Norim, kad žmonės susidraugautų su gamta, sužinotų apie turtingą Gruzijos istoriją ir kultūrą, patirtų, kaip Gruzijoje myli lietuvius“, – apie savo verslą pasakoja M. Karlsonė.
„Man atrodo, kad esu tokia laiminga , kad man net nejauku. Kai paklausia, ką veikiu, širdį užlieja toks pasididžiavimas. Kai paklausia apie šeimą, norisi tik girtis ir girtis. Tėvams visada nelengva, kai jų vaikas išvažiuoja, bet tėvai visada džiaugiasi, kai jų atžala laiminga. Tokie mano tėvai, jie džiaugiasi mano laime, visada siūlo pagalbą ir visada žinau, kad esant reikalui galiu į juos kreiptis, jie nors ir toli, bet visada šalia manęs“, – džiaugsmo neslepia M. Karlsonė.
„Jei turės kišenėje tik centus, tai ir pusę jų išdalins tiems, kuriems jų dar labiau reikia. Per pirmus pasimatymus eidavome gatvėmis ir maitindavome beglobius šunis. Taip ir įsimylėjome vienas kitą. Ir dabar namie pilna gyvūnų, o dar keli neoficialūs pas mus ant stogo gyvena kaip tie Karlsonai, jau išlepę ir reiklūs“, – sako M. Karlsonė.
Gruzinai myli lietuvius
„Jie tiki, kad svečias jų namuose, taip pat ir šalyje, tai dievas jų namuose. Visada sužinoję, kad čia nusprendei gyventi, sako , kad jiems labai džiugu dėl to ir džiaugiasi kad jų tėvynė ir mums tapo namais“, – sako ji.
Merginos teigimu, Gruzinai kur kas labiau atsipalaidavę nei žmonės Europoje: „Gal dėl oro, gal dėl kitų dalyku, bet jie keliasi vėliau ir eina miegoti dar vėliau“.
Nors atlyginimai čia nedideli, vidutinė alga vos didesnė nei 300 Eur, tačiau M. Karlsonė Gruziją įvardina kaip greit besivystančią šalį, kurią šiuo metu yra pastebėję investuotojai.
„Kai kurie vyresni dar pašnabžda, kad prie ruso geriau buvo, primena mūsų diedukus, bet jaunimas, kaip ir mūsiškis anksčiau, nori Europos ir laisvės“, – sako pašnekovė.