37 m. Shoji Morimoto siūlo tapti pašnekovu, kuris neduoda jokių patarimų, arba prisijungti prie bet kokios veiklos, jeigu ji nesusijusi su fiziniu darbu. Per porą metų taip „dirbantis“ japonas ne tik papildė savo banko sąskaitą, bet ir išgarsėjo: jisai parašė keletą knygų ir tapo populiaraus televizijos šou herojumi.
Socialiniuose tinkluose be paliovos diskutuojama, ko taip skausmingai trūksta žmonėms, kad jie nedvejodami sumoka 100 dolerių už galimybę pasimėgauti profesionalaus veltėdžio kompanija.
Dabar apie viską iš pradžių. 2018-ųjų birželį asmeniniame „Twitter“ puslapyje S. Morimoto paskelbė štai tokį pranešimą:
„Nusisamdykite mane kaip profesionalų veltėdį. Nenorite vieni keliauti į parduotuvę? Trūksta žaidėjo komandoje? Reikia, kad kas nors užimtų vietą eilėje? Aš nieko nemoku ir man įveikiamos tiktai elementarios užduotys. Aš niekada nebūnu užsiėmęs, todėl visada esu pasirengęs prie jūsų prisijungti. Nesiruošiu daryti nieko, išskyrus valgyti, gerti ir palaikyti pokalbį atsakinėdamas nesudėtingomis frazėmis.“
Beprotiškiausias kreipimasis kaipmat išplito internetu ir, kad ir keista, sukėlė nemenką susidomėjimą. Norinčiųjų pasinaudoti profesionalaus veltėdžio paslaugomis atsirado visa galybė. Žmonės ėmė kreiptis į Shoji Morimoto, kad šis kartu papietautų, nueitų į koncertą, pasportuotų kovos menų klube ar parke palakstytų paskui drugelius. Iš viso būrio įvairių klientų vertėtų išskirti moteris – tai joms, dažniau negu kitiems, prireikdavo nekaprizingo palydovo apsiperkant arba bičiulio, galinčio suteikti tam tikrą saugumą per pirmą internetu paskirtą pasimatymą.
Ir ko tik Shoji neprisiklausė! Nusiskundimai sunkiu darbu, atviri pokalbiai priartėjus prie savižudybės slenksčio ir neturint galimybės pasikalbėti su artimaisiais, pasakojimai apie apsilankymą suaugusiesiems skirtame klube ir daugybė kitų temų tapo nuo Shoji Morimoto kasdienybės neatsiejamu repertuaru. Kaip sakė Shoji, kartą teko išgirsti net žudiko išpažintį.
Nors gal atrodo keista, bet gyvas ir nuoširdus dalyvavimas pokalbyje žmonėms ne visada reikalingas. Dažnai kur kas lengviau pasikalbėti kaip tik su tokiu – ne itin suinteresuotu ir ne itin atidžiu stebėtoju, kuris nepuls dalyti patarimų ar reikšti savo nuomonės.
Apskritai S. Morimoto darbas nėra sudėtingas: jis vaikštinėja su klientais po restoranus (ir valgo jų sąskaita, žinoma) ir renginiu, išklauso jų kalbų atsakinėdamas tiktai lakoniškai, jokiu būdu nesmerkdamas, nekaltindamas, bet ir nepritardamas. Jis neteikia nei patarimų, nei rekomendacijų, santūriai reaguoja net ir į labiausiai širdį draskančias istorijas, tačiau atrodo, kad kaip tik šito ir reikia šiuolaikiniam žmogui.
Klientų sumanusis japonas turi labai daug. Jo paslaugų kaina jau siekia 10 tūkst. jenų (maždaug 80 eurų). Prie atlygio dar priskaičiuojamos išlaidos už transportą ir valgį. Per dieną S. Morimoto paprastai sulaukia 3–4 užsakymų, taigi, per porą metų jis sugebėjo išpildyti apie 3 tūkst. gautų užklausų, be to, jo paslaugos tolydžio populiarėja. Pavyzdžiui, jo „Twitter“ paskyrą yra užsiprenumeravę net 270 tūkst. internautų.
Įdomu tai, kad profesionalus veltėdis yra susituokęs. Laimei, žmona vyro veiklą visiškai pateisina, juolab kad ji užtikrina įspūdingas pajamas. Galbūt kas nors pradės burbėti, kad vyras švaisto gyvenimą nesąmonėms (minėtina, kad šiaip jisai yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir turi fizikos mokslo laipsnį), bet pats japonas taip nemano.
„Nesu nei draugas, nei pažįstamas. Nesu pančiojamas erzinančių dalykų, paprastai lydinčių žmonių santykius. Vis dėlto aš galiu sumažinti žmones apėmusį vienatvės jausmą“, – sako jis.
Gali būti, kad vienatvė tampa aktualiausia nūdienos problema, o paprasčiausia žmogaus ištarta frazė gali net nuo savižudybės atitraukti. Tikra tiesa, kad vienas žmogus, beje, taip pat japonas, žodžiais „Sveikas, kaip reikalai?“ išgelbėjo daugiau nei 600 potencialių savižudžių. Bet tai jau kita istorija.