Garsas dažnai trūkinėjo arba kažkiek minučių nutildavo visai
Per Šaltąjį karą tarp JAV ir SSRS, į Sovietų Sąjungos teritoriją buvo aktyviai perduodamos „priešo“ informacija iš „Amerikos balso“ radijo stoties, įsikūrusios Betanyje, Ohajo valstijoje. Ši stotis buvo transliuojama trumpųjų bangų diapazone. Tačiau norint klausytis „uždrausto balso“, sovietų pilietis turėjo turėti tinkamą imtuvą, galintį priimti „Amerikos balsą“. Tais laikais buvo gaminami tranzistoriai: „Okean“, „VEF 202, 201“, „Spidola“, „Meridian“, „Rekord“, kurie kainavo kone visą inžinieriaus mėnesio atlyginimą. Ne kiekvienas galėjo sau leisti tokį brangų pirkinį, rašo argumenti.ru.
Tačiau tiems, kuriems pavyko susitaupyti pinigų ir nusipirkti tokį tranzistorinį imtuvą, žinoma, klausėsi priešo balso, tačiau nesigyrė, nes buvo griežtai draudžiama klausytis.
Tuo tarpu KGB žvalgybos tarnybos atitinkamomis priemonėmis trukdė, stengdamosi apriboti „Amerikos balso“ transliavimą. Garsas dažnai trūkinėjo arba kažkiek minučių nutildavo visai... Po to vėl imdavo stiprėti, girdėjosi šnypštimas ir žmogus turėjo klausytis visą laiką ištempęs ausis.
Portalo žurnalistai susirado to meto liudytojus, kurie aktyviai klausėsi draudžiamos radijo stoties.
„Prisimenu, vėlų vakarą nusprendžiau pasiklausyti naujienų iš „priešo“ radijo, kuris pranešė: „Šiandien Smolensko srityje, netoli Pečiorsko kaimo pionierių būriai rinko bulves. Tuo metu vienmotoris lėktuvas pradėjo laistyti lauką pesticidais. Moksleiviai buvo apnuodyti. Daugelis jų atsidūrė ligoninėje“, – cituoja leidinys liudininko papasakotą kelių dešimtmečių senumo įvykį.