Rumunijos diktatoriaus valdymo ypatumai: pasistatė sau rūmus, ištuštino muziejus, o šuniui suteikė pulkininko laipsnį ir limuziną

24 metus Rumuniją valdęs Nicolae Ceausescu iš pradžių spėjo išgarsėti kaip didžiausias liberalas tarp socialistinių šalių lyderių, o vėliau – kaip vienas žiauriausių diktatorių, kokį tik yra matęs pasaulis. Jo valdymo metais rumunai televizorių galėjo žiūrėti ne ilgiau kaip dvi ar tris valandas per dieną. Buvo ribojamas maisto pardavimas, kurio taip trūko parduotuvėse. Užtat kiekvieną jų puošė šalies lyderio portretas. Kol šalies piliečiai veržėsi diržus, prezidentas ir jo žmona Elena maudėsi auksinėje vonioje. O jų mylimas šuo važinėjo po Bukareštą, lydimas apsaugininkų ir automobilių kolonos. Daugelis Ceausescu šeimą lygino su mafijos klanu, kuris viską laikė savo rankose.

Buvo generolas, nors nė dienos netarnavo armijoje

1989 metais gruodžio 25-ąją pasaulį apskriejo žinia apie Rumunijos prezidentui Nicolae’ui Ceausescu ir jo žmonai Elenai įvykdytą mirties bausmę karinio tribunolo nuosprendžiu. Per savo valdymo metus Ceausescu sugebėjo sukurti savo šalyje išvystytą pramonę ir ją sunaikinti, įsiskolinti milijardus JAV dolerių ir sumokėti iki paskutinio cento, susikurti liberaliausio socialistų stovyklos lyderio įvaizdį ir užsidirbti labiausiai autoritarinio Europos diktatoriaus reputaciją.

1965 metų kovo 15 dieną mirus Rumunijos darbininkų partijos lyderiui Gheorghe’ui Gheorghiu-Dejui, 20 metų geležiniu kumščiu valdžiusiam šalį, jį pakeitė vos keturių klasių mokslus baigęs Ceausescu. Jis vienu metu užėmė net kelis aukščiausius partijos ir valdžios postus šalyje: tapo pirmuoju partijos Centro komiteto sekretoriumi, o netrukus ir Valstybės tarybos pirmininku. Ir visa valdžia atsidūrė jo rankose. Iki tol bemokslis Ceausescu vadovavo komjaunimo sąjungai, vėliau tapo gynybos viceministru ir generolu, nors nė dienos netarnavo armijoje. O dar vėliau užėmė žemės ūkio ministro postą.