„Tai nebuvo pirmas mano patirtas saulės smūgis. Vis dar nepasimokau.
Šią vasarą lankiausi Italijoje, buvo karštos dienos, temperatūra pakilo iki 35 laipsnių. Tačiau manęs tai neišgąsdino: pajūryje be galvos apdangalo deginausi nuo ryto iki vakaro. Labai stipriai įdegiau, sudegiau ir gavau saulės smūgį. Tiesa, buvau išsinuomavusi skėtį, po kuriuo slėpiausi kelias pirmąsias dienas, tačiau galiausiai visai nesisaugojau saulės.
Norėjosi kompensuoti laiką už lietuvišką orą, nors šiemet ir Lietuvą lepino šiluma. Kai esu prie jūros labai mėgstu šiltą klimatą, kai mieste muša didelis karštis, man tada geriau ruduo ar žiema“, - sako saulės atokaitoje visą dieną prabuvusi operos solistė M.Lukošiūtė.
Blogai pasijutusi dainininkė nesikreipė į medikus, tačiau nuskuodė į vaistinę, kur įsigijo vaistų nuo alergijos ir tepalą nuo įdegimo.
„Pasidarė bloga, pykino, skaudėjo galvą, buvo sunku pasikelti iš lovos, nesinorėjo išeiti į lauką, nesinorėjo karščio. Dar prisidėjo ir saulės dilgėlinė“, - atsidūsta ne vieną dieną pasekmes jautusi dainininkė.
Anot jos, didžiulis karštis nelabai gerai veikia dainininko balsą.
„Aišku, aš negaliu atsakyti už visus dainininkus, bet man ir daugumai kitų,
saulė ne itin gerai įtakoja balsą.
Jeigu persikaitini, tai balso stygos brinksta ir neskamba.
Todėl prieš koncertą nesideginu, netgi vengiu būti lauke, kada yra šilta“, - pasakoja dainininkė.
Kita mūsų pašnekovė nukentėjo kaitindamasi Baltijos pajūryje.
„Grįžau nuo jūros ir prisėdau ant suoliuko. Pradėjo skaudėti galvą. Atrodė, kad kyla temperatūra. Ketinau išgerti vaistų nuo galvos skausmo. Žengiau vos porą žingsnių ir nualpau. Atsigaivelėjusi vėl ketinau eiti, bet vėl pasidarė silpna. Praeiviai iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, pradėjau vemti. Labai pykino, o galvą skaudėjo taip, kad buvo neįmanoma kentėti. Man suleido nuskausminamųjų, dar kažkokių vaistų nuo pykinimo. Medikai diagnozavo šiluminį smūgį ir patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Liepė vengti šilumos, vėsintis vos tik pajaučiu diskomfortą. Pykinimas praėjo greitai, bet galvą skaudėjo tris keturias dienas.
Po šiluminio smūgio iš esmės pasikeitė mano deginimosi įpročiai. Pradėjau vengti saulės, deginuosi tik iš ryto arba po pietų.
Su savimi visada turiu galvos apdangalą, geriu daug vandens, o pajutusi nors menkiausią diskomfortą einu į pavėsį“, - pasakoja moteris.
Su Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputiene kalbamės apie Lietuvos žmonių sveikatą, į gera besikeičiančius šalies gyventojų įpročius ir, žinoma, apie ką tik praūžusių rekordinių karščių pasekmes.
- Kokios praėjusių karščių pasekmės - ar daug sulaukėte iškvietimų dėl saulės ar šiluminio smūgio?
- Šiluminis ir saulės smūgis praktiškai nebuvo diagnozuotas, bet išaugo infarktų, insultų skaičius, padaugėjo pirminės arterinės hipertenzijos atvejų, daugiau pasitaikė širdies ritmų sutrikimų. Žodžiu, per karščius sveikatos pablogėjimų buvo nemažai. Karščiai labai nualina žmogaus organizmą, kai reikia dirbti, ir mąstymas lėtėja, ir nuovargis daug greičiau atsiranda. Juk labai rimtus sprendimus per karščius priimti daug sudėtingiau. Ir jeigu reikia išspręsti problemą, geriau tai daryti arba anksti ryte, arba vėlai vakare.
- Nors anksčiau vasaros nebūdavo tokios karštos, saulės smūgių pasitaikydavo dažniau? Kodėl?
- Matyt, įtaką padarė visokios profilaktinės priemonės. Žmonės pradėjo vartoti pakankamai skysčių, dabar jau visi vaikšto su mineralinio vandens buteliukais. Antra, anksčiau pradeda dirbti, per pačius karščius stengiasi nedirbti. Tikrai galiu pasidžiaugti, kad žmonės tampa sąmoningesni, išskyrus tuos atvejus, kada geria alkoholinius gėrimus. Alkoholis labai pablogina situaciją. Kadangi užslopinama fermentų veikla, nuo alkoholio labai greitai perdozuosi ir gali numirti. Be to, nuo alkoholio apsvaigę žmonės prikrečia kvailysčių: juk skęsta ar avarijas padaro dažniausiai girti. Nedidelis alkoholio kiekis iš karto kelia agresiją. Bendrai paėmus, alkoholio vartojimas – didžiulė problema, bet per karščius situacija dar labiau pablogėja.
- Įvardinkite, kuo skiriasi šilumos smūgis nuo saulės?
- Kalbant apie šilumos smūgį, kiek organizmas pagamina temperatūros, tiek turi atiduoti. Ramybėje šilumą gamina kepenys iš gautų maisto medžiagų, o dirbant – raumenys. Vidutiniška temperatūra – 36,5. Bet jeigu yra didelis karštis, pavyzdžiui, žmogus dirba, sportuoja, atlieka sunkesnį fizinį darbą ar būna karštyje, jo kūno temperatūra pakyla ir trinka visos organizmo funkcijos. Šilumos smūgis yra tada, kada temperatūra pakilusi nuo 38 iki 40.
O saulės smūgis - kada tiesioginiai saulės spinduliai veikia galvą ir sprandą. Veikiant galvos smegenų dangalus, susiformuoja vadinamasis pabrinkimas – edema.
Stringa organizmo funkcijos, nes smegenys reguliuoja visą organizmą.
- Kokios gali būti pasekmės?
- Pasekmės gali būti mirtinos. Bet, aišku, jeigu laiku kreipiamasi, jeigu laiku suteikiama tinkama pagalba, žmogus išgyvena. Pirmiausiai reikia prašyti, kad kas nors iškviestų medicininę pagalbą. Reikalingas pavėsis, ant galvos turi būti uždėtas šaltas kompresas, jeigu įmanoma, ir ant stambių kraujagyslių. Labai gerai veikia ventiliatorius: dešimt minučių įjungtas ventiliatorius, jeigu rūbai prasagstyti, vienu laipsniu sumažina kūno temperatūrą. Žmogų galima apipurkšti vandeniu, bet ne lediniu, o kūno temperatūros.
- Kada būtina kreiptis į gydytojus?
- Jeigu žmogus labai blogai jaučiasi - trinka širdies ritmas, pakyla labai aukštas kraujospūdis, pradeda trikti sąmonė, atsiranda alpimai, pykinimas, vėmimas, didelis silpnumas, stiprūs galvos skausmai – į medikus kreiptis būtina.
- Kiek laiko gali tęstis šitos pasekmės?
Įvairiai – kartais vieną parą, kartais ir daugiau, žiūrint, ar nėra papildomų komplikacijų. Kadaise aš pati esu gavusi saulės smūgį. Mus, vienuoliktokus, nuvežė į Palangą, atsiguliau ant pilvo ir užmigau saulės atokaitoje. Prabudau ir jaučiu, kad negaliu paeiti.
Stipriai sukosi, skaudėjo galva, pykino, vėmiau, mirguliavo akyse. Prisimenu, kad mane apdėjo šlapiais rankšluosčiais ir davė gerti daug vandens. Bet aš išsikapsčiau. Nuo to laiko visada esu su galvos apdangalu, vartoju daug skysčių, nesikepinu saulėje, jeigu būnu pliaže, niekada negulu kaitintis - daugiau maudausi, vaikštinėju pakrante. Ir tai pačiame karštyje – nuo 12 iki 16 valandos - niekada nebūnu paplūdimyje.