Olga niekada neskaičiavo, kiek metų jau gyvena su antsvoriu. Tačiau jeigu būdama 30-ties supranti, kad save liekną matei tik vaikiškose fotografijose, tai galima suskaičiuoti, kad antsvoris kamuoja jau virš 20 metų, rašo hudeem-pravilno.ru.
Olga buvo su tuo susitaikiusi ir ypatingų priemonių, kad sulieknėtų, nesiėmė, nebent retkarčiais imdavo laikytis dietų ar sportuoti. Numesdavo 8 kilogramus, o sveriant 115 kg toks pokytis beveik nepastebimas, ir vėl nuleisdavo rankas.
Tačiau kartą gražią vasaros dieną bendradarbių kompanija surengė mokymus užmiesčio gamtoje, iškylą su šašlykais. Buvo atliekamos komandinę dvasią didinančios užduotys, rungėsi 5-6 žmonių komandos. Olga fiziškai nesugebėjo jų atlikti. Todėl pykdama, kad paves savo komandą, laikėsi nuošaly ir kai oficialioji dalis baigėsi, nesulaukusi šašlykų, išvažiavo.
Siaubinga nuotaika laikėsi ir kitą dieną, vėliau psichologinė būsena dar pasunkėjo. Reikėjo kažką savyje keisti. Sveriant 100 kilogramų, buvo aišku, kad reikia kovoti su antsvoriu. Moteris bandeles ir pusfabrikačius pakeitė sveiku maistu – daržovėmis, košėmis, varške, neriebiais mėsos ir žuvies patiekalais, vaisiais. Ėmė valgyti pusryčius. Netgi porcijų nemažino. Nereikalingi kilogramai stebuklingai tirpo – Olga labai troško permainų.
Kai svoris nukrito iki 63 kg, paskambino į redakciją. Tačiau ne tam, kad sublizgėtų rubrikoje „Aš tai padariau“, o kad pasikonsultuotų su psichologe. Tačiau kam?
Kodėl sunku sulieknėjus išlaikyti pasiektą svorį
„Aš nejaučiau, kad lieknėjimo procesas baigėsi“,- aiškina Olga. Man reikėjo konsultacijos, kad suprasčiau, kad lieknėjant galima dėti tašką ir užsiimti kažkuo kitu. Pasitarusi su psichologe, ėmiau nebebijoti svorio sugrįžimo. Tačiau nusiraminti negaliu, nerandu kuo užsiimti, kad išblaškyčiau mintis. Gal dėl to mano svoris dar vis svyruoja 4-5 kilogramais. Priaugu, pasakau sau „stop“ ir vėl numetu. Ko trūksta, kad kūnas vėl kaupia riebalus ir pradedame storėti?
Kam reikalingas papildomas svoris
Anksčiau, kai buvo storesnė, Olga savo laisvalaikį leisdavo ant sofos priešais televizorių, kramsnodama ką nors saldaus. Dabar jai nesisėdi. Kai numetė pirmuosius 15 kilogramų, atsirado daugiau energijos. Norėjosi daugiau judėti. Praėjus kiek laiko, tiksliau, po psichologinės konsultacijos Olga ėmė vaikščioti vakarais. Grįžta iš darbo, pavakarieniauja ir pirmyn. Ji jau susidarė keletą maršrutų – 40 minučių, valandai ir pusantros.
Einant, tarp kitko, galima viską apmąstyti. Ir darbines problemas, ir asmenines, ir tai, kodėl reikia numesti nereikalingą svorį. Olga netgi turi susidariusi sąrašą, į kurį rašosi priežastis. „Aš daugiau nenoriu šalintis nuo visuomenės“- viena iš jų, tarp tokių paprastų, kaip noras gražiai atrodyti, girdėti komplimentus, gražiai rengtis.
Viskas išsipildė – pirmąsias savaites sulieknėjusi moteris pirko parduotuvėse viską iš eilės – taip buvo nuostabu, kad įtelpa.
Tačiau neseniai ji suvokė, kad normalus svoris – dar ne viskas, suprato, kad nori šeimos, vaikų, o tai nuo svorio nepriklauso. Antsvoris buvo tarsi paguoda, kad ji vieniša todėl, kad stora. Tačiau darbas su savimi – tai nauja sunki veikla, kuri ir turi prasidėti numetus nereikalingą svorį.