Visi draudimai, susiję su intymiais dalykais, buvo panaikinti
1901 metais politikas, visuomenės veikėjas Dmitrijus Merežkovskis ir jo žmona Zinaida Gippius pradėjo skelbti „naująją religiją“ – seksualinių santykių laisvę, kurią išpažino ne tik komunistai, bet ir daugelis anarchistų, socialistų, liberalų.
1908 metais buvo atlikta Maskvos studentų apklausa šeimos ir lyties tema. Paaiškėjo, kad 61 proc. jaunų vyrų lytinius santykius pradėjo dar nesulaukę 17 metų. Tais pačiais metais, remiantis oficialia statistika, ketvirtadalis jaunų studentų Rusijoje sirgo venerinėmis ligomis. Natūralu, kad po 1917 metų Spalio revoliucijos, kai triumfavo visko leistinumo dvasia, tradiciniai santuokos ir krikščioniškos skaistumo pagrindai buvo paminti po kojomis, rašo russian7.ru.
Užgrobę valdžią, bolševikai ėmė iš pagrindų pertvarkyti sovietų žmonių gyvenimą. Pokyčiai paveikė beveik visas žmogaus gyvenimo sritis, įskaitant ir intymius klausimus.
1920 metais Jevgenijus Zamiatinas savo parašytoje knygoje „Mes“ intymius santykius apibūdino kaip vienintelę paslėptą žmogaus gyvenimo pusę. Tačiau ši knyga nebuvo išleista iki 1988 metų kaip „ideologiškai priešiškas“ ir „šmeižikiškas“ kūrinys.
Tuo tarpu tais pačiais 1920-aisiais SSRS lytiniai santykiai buvo labiausiai aptarinėjama ir atviriausia tema.
Leninas pripažino, kad „jausmingumo maištas“ yra būtinas naujo sovietinio žmogaus įvaizdžio komponentas. Beje, intymaus pobūdžio klausimus bolševikų partija aptarė dar iki 1917 metų. Trečiajame kongrese Leninas nurodė Trockiui išstudijuoti ir plėtoti vyrų ir moterų santykių teoriją. Be to, dar 1904 metais Leninas rašė, kad „jausmingumo dvasios emancipacija... padės panaudoti pluoštą energijos socializmo pergalei“. Sovietų lyderis buvo pasiruošęs ne slopinti žmogiškuosius meilės poreikius, o jų pagrindu kurti sveiką socialistinę visuomenę.
