1. Isaacas Asimovas
Amerikietis fantastikos rašytojas gimė 1920 m. Smolensko gubernijoje, jo vardas tada buvo Isaakas Judovičius Azimovas. Kai jam buvo 3 m., tėvai išvyko gyventi į Ameriką.
Pirmą savo apsakymą I. Asimovas išpublikavo būdamas 19 m., o per visą savo rašytojo karjerą parašė apie 500 knygų. Beveik visi jo kūriniai sudarė vadinamąją ateities istoriją – žmonijos laukiančių įvykių, aprašytų moksliniuose ir fantastiniuose kūriniuose, chronologiją. I. Asimovo dėka atsirado terminai „robotechnika“, „psichoistorija“, jis suformulavo tris robotechnikos dėsnius.
Apsakymą „Užslinks naktis“, – apie planetą, kurioje naktis būdavo tik kartą per 2049 metus, – 1968 m. Amerikos fantastikos rašytojų asociacija pripažino geriausiu visų laikų fantastiniu apsakymu.
I. Asimovo tėvai buvo ortodoksai, tačiau jis pats laikė save ateistu.
Rašytojas mirė būdamas 72 m. nuo AIDS, kuria užsikrėtė prieš devynerius metus per kraujo perpylimą operacijos metu. Apie ligą rašytojas sužinojo, likus trejiems metams iki mirties. Ši informaciją buvo paviešinta tik 2002 m. Testamente I. Asimovas nurodė kremuoti jo kūną, o pelenus išbarstyti.
2. Albertas Einsteinas
Garsusis fizikos teoretikas gimė 1879 m. Vokietijoje. Vieni iš daugelio A. Einsteino pasiekimų mokslo srityje – sukurtos kelios fizikos teorijos, naujos fizikos koncepcijos, įvairių kategorijų žmonių teisių ir pilietinių laisvių gynimas. 19 a. viduryje jam, kaip autoritetingam žmogui, vien pasirodymu teismo posėdyje kartais pavykdavo pasiekti norimo rezultato.
Nesutariama dėl A. Einsteino religinių pažiūrų, tiesa, jis pats save laikė agnostiku ir teigė tikintis panteistiniu dievu, o ne panašiu į žmogų. Jis pats pasakojo, kad iki 20 m. buvo giliai religingas, vėliau tikėjimą pakeitė skepticizmas ir laisvamaniškumas – jis tai siejo su atrasta informacija apie pasaulio sąrangą.
Parašęs testamentą A. Einsteinas pridūrė: „Savo užduotį Žemėje įvykdžiau.“ Jis mirė 1955 m. Prinstone nuo aortos aneurizmos. Manoma, kad prieš mirtį jis ištarė kelis žodžius gimtąja vokiečių kalba, bet seselė nemokėjo vokiškai ir negalėjo įsiminti paskutinių genijaus žodžių.
A. Einsteino kapo nėra – jo kūną kremavo, o pelenus išbarstė.
3. Indira Gandhi
Politikė, visuomenės veikėja, vienintelė moteris ministrė pirmininkė Indijos istorijoje gimė 1917 m. kovotojo už Indijos nepriklausomybę Jawaharlalo Nehru šeimoje. Ji įgijo išsilavinimą Indijos universitete, vėliau mokėsi Oksfordo universitete. Būdama 20 m. ji ištekėjo už Feroze Ghandi.
Ji nebuvo susijusi giminiškais ryšiais su politikos veikėju Mahatma Gandhi, tiesa, jie buvo pažįstami.
I. Gandhi vyriausybės valdymo metu pagerėjo Indijos ekonomika, tačiau kai kurias jos įvestas priemonės (pvz., priverstinį moterų ir vyrų sterilizavimas, siekiant kontroliuoti demografinę padėtį) vertino neigiamai.
1984 m. važiuojančią į interviu I. Gandhi nužudė samdyti žudikai iš jos pačios apsaugininkų. Pagal hinduistų tradicijas, jos kūną kremavo, o pelenus išbarstė Himalajuose – tokia buvo I. Gandhi valia.
4. Lilya Brik
Ji buvo poeto Vladimiro Majakovskio mūza, daugelio savo amžininkų bičiulė, salono šeimininkė, nepamainoma Sidabrinio amžiaus kultūrinio gyvenimo dalis. L. Brik gimė 1891 m. Būdama 21-erių ji ištekėjo už Osipo Briko, kuris tapo ištikimu palydovu per visą neįprastos jų santuokos laiką.
1915 m. L. Brik susipažino su V. Majakovskiu, jų pažinties diena poeto autobiografijoje minima kaip džiugiausia diena.
Trilypė sąjunga su V. Majakovskiu, o paskui ir su kitais kėlė ir tebekelia visuomenės susidomėjimą. Toks gyvenimo būdas, bendravimas su iškiliausiais kūrėjais, taip pat gandai apie darbą sovietų specialiosiose tarnybose teikė L. Brik išskirtinio žavesio.
Dizainerio Yveso Saint Laurento nuomone, ji – viena iš trijų moterų (kitos dvi – Marlene Dietrich ir Catherine Deneuve), kurios sugebėdavo būti elegantiškos, nepaisydamos mados.
L. Brik mirė sulaukusi 87 m. – nusprendė pasitraukti iš gyvenimo, lūžus šlaunikaulio kakleliui. Jos pelenus išbarstė Pamaskvėje, greičiausiai – prie Zvenigorodo.
5. Bernardas Shaw
Airių dramaturgas, populiarumu nusileidžiantis nebent W. Shakespeare‘ui, nugyveno ilgą gyvenimą, matė ir karalienės Viktorijos laikų tradicijas, ir anglų teatro reformas, ir pasaulinį kiną.
1939 m. B. Shaw gavu „Oskarą“ už filmo „Pigmalionas“ scenarijų. 14 m. anksčiau jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Kūrybą B. Shaw pradėjo nuo romanų, bet jie nesulaukė pripažinimo. 1885 m. jis ėmėsi kurti pirmą pjesę „Našlių namai“, kuri buvo pastatyta Londono karališkajame teatre.
B. Shaw aktyviai pasisakė už vegetarizmą, kritikavo elgesį mokyklose, ypač fizines bausmes.
Pagal testamentą, po B. Shaw mirties 1950 m. jo kūną kremavo, o pelenus išbarstė kartu su žmonos Charlotte Payne-Townshend pelenais.
6. Alfredas Hitchcockas
Pusę gyvenimo A. Hitchcockas gyveno Anglijoje, o 1939 m., būdamas 40-ies, išvyko į JAV. Pirmą kartą jis apsilankė kino studijoje 1920 m., būdamas elektriku, o 1925 m. jis sukūrė pirmą savo filmą „Malonumų sodas“.
Šis režisierius išpopuliarino kine vadinamąją saspenso techniką – kai meistriškai atidėliojama tai, kas neišvengiama, ir taip kuriama įtampa, laukimu persmelkta atmosfera.
Įdomu tai, kad siaubo filmų meistrą patį kamavo ovofobija – jis bijojo visko, kas turi ovalią formą.
A. Hitchcockas laikė save kataliku, bet testamente nurodė išbarstyti jo pelenus virš Ramiojo vandenyno, kas ir buvo padaryta 1980 m.
7. Marlonas Brando
Nuo tada, kai dramaturgas Tennessee Williamsas ištarė frazę „radau savo Stanley Kowalskį“, prasidėjo M. Brando sėkmės karjera. Po vaidmens garsiojoje pjesėje „Geismų tramvajus“, o vėliau ir to paties pavadinimo filme, jaunas aktorius iš Omahos miesto Nebraskos valstijoje tapo režisierių ir žiūrovų mėgstamu aktoriumi.
Nusifilmavęs kino juostose „Julijus Cezaris“, „Krikštatėvis“, „Paskutinis tango Paryžiuje“ ir keliasdešimtyje kitų filmų, jis sukūrė orientyrus kitiems Holivudo aktoriams.
M. Brando buvo daug kartų vedęs, turėjo 11 vaikų, iš kurių 3 buvo įvaikinti. Į gyvenimo pabaigą jis stipriai sustorėjo, 2004 m. mirė nuo kvėpavimo nepakankamumo.
Aktorių laikė sudėtingo charakterio, pasipūtusiu žmogumi, kalbėdavo, kad jam – didybės manija. Jis pats tikru savo draugu laikė aktorių Jacką Nicholsoną. Kitas artimas jam žmogus – aktorius Wally Coxas testamente nurodė išbarstyti jo pelenus virš jūros. M. Brando išpildė draugo valią, tik dalį pelenų pasiliko. Kai M. Brando mirė, dalį jo pelenų (paties noru) išbarstė virš Taičio, o dalį – kartu su W. Coxo pelenais – Mirties slėnyje Kalifornijoje.
8. George Harrisonas
Vienas iš legendinės grupės „The Beatles“ narių gimė 1943 m. katalikų šeimoje. Jis buvo jaunesnis už Johną Lennoną ir Paulą McCartney, todėl iš pradžių jie laikė jį vaiku. G. Harrisonas puikiai grojo gitara, buvo rimtas, todėl greitai pelnė grupės narių pripažinimą.
Septintą dešimtmetį G. Harrisonas perėjo į induizmą su Krišnos kultu. Jis tęsė muzikinę karjerą, derino ją su nuolatinėmis dvasinėmis paieškomis.
G. Harrisonui diagnozavo plaučių ir smegenų vėžį. 2001 m. jis mirė ir tą pačią dieną, pagal hinduizmo tradicijas, buvo kremuotas, o pelenai išbarstyti prie Gango upės, ten, kur ji susilieja su Jamuna.