Šiurpą keliantys „gimimo karste“ atvejai glumina net mokslininkus: užfiksuojami itin retai

Kažkuriuo metu tarp VII a. ir VIII a. viduramžių Italijoje, Imolos mieste, mirė viena nėščia moteris ir buvo palaidota. Kad ir kaip būtų gaila dėl moters likimo, bet šioje istorijos dalyje nėra nieko neįprasto. Tačiau 2010 metais, kai aptiktas nėščiosios kapas, paaiškėjo itin keista detalė: moteriai tarp kojų gulėjo mažyčių kauliukų krūvelė – jos vaisiaus, kuris, kaip paaiškėjo, gimė motinai jau mirus, palaikai. Medicinoje tokie šiurpą keliantys atvejai registruojami jau nuo XVI amžiaus, jų pasitaiko ir šiomis dienomis.

Viduramžių laikų kape – šiurpus radinys

Iš aptiktų besilaukusios moters palaikų buvo galima spręsti, kad jai buvo atlikta kaukolės operacija, nes galimai kilo gyvybei pavojinga komplikacija. Kiek vėliau mokslininkai žurnale „World Neurosurgery“ išpublikavo straipsnį, kuriame pabandė paaiškinti, kas gi nutiko šiai nelaimingai moteriai tiek prieš jos mirtį, tiek ir po jos.

Motinos palaikai akmeniniame kape buvo rasti veidu į viršų, o tai leidžia spėti, kad mirusioji buvo sąmoningai palaidota. Feraros ir Bolonijos universitetų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad moteriai mirties metu buvo maždaug nuo 25-erių iki 35-erių metų. Jos negimęs kūdikis, kurio lyties tyrėjams nepavyko nustatyti, gimdoje sulaukė 38-osios nėštumo savaitės. Vadinasi, iki pilno vaisiaus išnešiojimo trūko vos dviejų savaičių.

Kūdikio kojos vis dar buvo įstrigusios motinos gimdymo takuose, o galva ir viršutinė kūno dalis užgimė, regis, jau po moters mirties. Tyrimo autoriai mano, kad šiame viduramžių kape aptiktas retas „pomirtinio vaisiaus išvarymo“ arba „gimimo karste“ atvejis.

Gimimas karste: kaip tai įvyksta?

Gimimas karste, dar vadinamas pomirtiniu vaisiaus išvarymu, įvyksta, kai negyvybingas vaisius iš yrančios mirusios nėščios moters kūno, t.y., jos makšties angos, yra išstumiamas dėl palaikų viduje susikaupusių