Manoma, kad nuo 1975 iki 1998 metų jis mirtinomis injekcijomis nužudė iki 250 žmonių, rašo allthatsinteresting.com.
Naudodamasis jų pasitikėjimu, H. Shipmanas pirmiausia diagnozuodavo savo pacientams nebūtas ligas, o tuomet sušvirkšdavo jiems mirtiną diamorfino dozę. 250 žmonių vizitas į Haroldo Shipmano kabinetą, jiems patiems to nenutuokiant, buvo paskutinis.
Haroldas Shipmanas slapstosi už įprasto gyvenimo šydo
Haroldas Shipmanas gimė Notingame, Anglijoje, 1946 metais. Jis mokyklos metais buvo perspektyvus mokinys ir puikiai žaidė sportinius žaidimus, ypač regbį.
Tačiau H. Shipmano gyvenimo kursas pasikeitė, kai jam tebuvo 17 metų. Tais metais jo motinai Verai buvo diagnozuotas plaučių vėžys. Kol jo motina merdėjo ligoninėje, H. Shipmanas atidžiai stebėjo, kaip gydytojai palengvindavo jo motinos kančias, suleisdami jai morfino.
Ekspertai vėliau spėlios, kad šis momentas įkvėpė jį sadistiškoms žudynėms ir nulėmė jo modus operandi.
Po motinos mirties H. Shipmanas, studijuodamas mediciną Lidso universitete, vedė Primrose May Oxtoby. Pora susilaukė keturių vaikų ir, žiūrint iš šono, jų gyvenimas atrodė visiškai normalus.
1970 metais jis baigė mokslus ir pradėjo dirbti jaunesniuoju gydytoju, bet greitai pakilo karjeros laiptais ir tapo bendrosios praktikos gydytoju viename Vakarų Jorkšyro medicinos centre.
Būtent čia 1976 metais H. Shipmanui teko pirmą kartą susidurti su teisėsauga. Jaunasis gydytojas buvo sučiuptas klastojantis „Demerol“ – opioidinių vaistų nuo skausmo, skirtų jo paties vartojimui – receptus. Paaiškėjo, kad H. Shipmanas buvo nuo jų priklausomas.
Gydytojui buvo skirta bauda, jis buvo atleistas iš darbo ir privalėjo gydytis reabilitacijos klinikoje Jorke.
Panašu, kad H. Shipmanas greitai atsistojo ant kojų ir 1977 metais grįžo dirbti gydytoju Donibruko medicinos centre Haide. Šioje įstaigoje jis pradirbs 15 metų, kol 1993 metais įkurs savo nuosavą kliniką. Tarp pacientų jis turėjo puikią reputaciją ir garsėjo kaip geras bei rūpestingas gydytojas, dažnai ateinantis pasėdėti prie paciento lovos.
Tačiau tuomet dar niekas nežinojo, kad šis „gerasis gydytojas“ slapta žudo savo pacientus.
1975 metų kovą H. Shipmanas priėmė savo pirmąją auką – 70 metų Evą Lyons. Buvo jos gimtadienio išvakarės.
Tuo metu H. Shipmanas galėdavo gauti pakankamai diamorfino, kad nužudytų šimtus žmonių – tuo metu dar niekas nežinojo apie jo paties priklausomybę.
Nors sučiuptas dėl receptų klastojimo H. Shipmanas buvo atleistas iš darbo, jis nebuvo pašalintas iš Bendrosios medikų tarybos – gydytojų priežiūros institucijos. Jis gavo tik įspėjimo laišką.
Anot tyrėjų, H. Shipmanas per kelis savo veiklos dešimtmečius tai nutraukdavo, tai atnaujindavo savo žudymo maniją. Tačiau jo žudymo metodas visuomet liko toks pats. Jis visada pasirinkdavo pažeidžiamiausias aukas: vyriausia jo auka buvo 93 metų Anne Cooper, o jauniausia – 41 metų Peteris Lewisas.
Tuomet jis suleisdavo mirtiną diamorfino dozę ir čia pat stebėdavo, kaip auka miršta, arba pasiųsdavo ją mirti į namus.
Skaičiuojama, kad dirbdamas Donibruke, jis nužudė 71 pacientą, o likusiems atėmė gyvybę savo privačioje klinikoje. Tarp visų jo aukų buvo 171 moteris ir 44 vyrai.
Tačiau 1998 metais laidojimo biuro darbuotojams sukėlė įtarimų didelis mirštančių H. Shipmano pacientų skaičius. Viena kaimyninė klinika išsiaiškino, kad jo pacientų mirtingumo rodiklis buvo dešimteriopai didesnis negu jų.
Savo įtarimus jie išsakė vietos koroneriui ir Mančesterio policijai. Tai galėjo būti H. Shipmano teroro pabaiga – bet taip neįvyko.
Policijos tyrėjai neatliko net pagrindinių patikrinimų ir net nepastebėjo, jog pats H. Shipmanas buvo patekęs į teisėsaugos akiratį.
Jeigu pareigūnai būtų kreipęsi į medikų tarybą ir patikrinę jo duomenis, jie būtų pamatę, kad jis praeityje klastojo vaistų receptus.
Klastingasis H. Shipmanas taip pat mėtė pėdas, įrašydamas į savo aukų ligos istorijas klaidingas diagnozes. Taigi tyrėjai nerado jokių priežasčių nerimauti, ir gydytojas žudikas buvo paliktas ramybėje.
Šokiruojanti žmogžudystė, galiausiai demaskavusi gydytoją
H. Shipmano nusikaltimai galiausiai buvo atskleisti, kai jis padarė klaidą, bandydamas suklastoti vienos iš savo aukų – 81 metų Kathleen Grundy, buvusios jo paties Haido miesto merės – paskutinę valią.
Suleidęs K. Grundy mirtiną diamorfino dozę, H. Shipmanas, norėdamas nuslėpti nužudymo įkalčius, jos testamente pažymėjo varnele „kremavimą“. Tuomet jis spausdinimo mašinėle surašė testamentą, kuriame velionė neva visą savo turtą užrašė jam.
Tačiau K. Grundy buvo ne kremuota, o palaidota žemėje. Jos dukrai Angelai Woodruff vietos advokatų padėjėjai pranešė apie egzistuojantį testamentą, tačiau A. Woodruff jis pasirodė įtartinas ir ji kreipėsi į policiją.
„Viskas atrodė neįtikinamai. Mintis, kad mama pasirašė dokumentą, kuriame viską paliko savo gydytojui, man buvo nesuvokiama. Dokumentas buvo taip nevykusiai surašytas, jog negalėjo turėti jokios galios“, – tuo metu situaciją komentavo A. Woodruff.
1998 metų rugpjūtį K. Grundy palaikai buvo ekshumuoti ir jos raumenų audiniuose buvo aptikta diamorfino. Tų pačių metų rugsėjo 7-ąją H. Shipmanas buvo suimtas.
Per kitus du mėnesius buvo ekshumuoti dar 11 jo pacientų palaikai. Vienas policijos ekspertas taip pat patikrino H. Shipmano chirurginių operacijų kompiuterį ir pamatė, jog jis klastojo įrašus, kad pagrįstų iš piršto laužtas mirties priežastis savo aukų mirties liudijimuose.
Tuo pat metu H. Shipmanas dar bandė įrodyti, esą K. Grundy buvo priklausoma nuo morfino bei heroino ir kaip įrodymą pateikė savo užrašus. Tačiau policija nustatė, kad šie įrašai kompiuteryje buvo padaryti jau po jos mirties.
Tuomet policija aptiko dar 14 atvejų, kai H. Shipmanas suleido mirtinas diamorfino dozes, klastojo pacientų mirties priežastis ir buvo prikišęs nagus prie jų medicininių istorijų, kad parodytų, jog jie bet kokiu atveju netrukus būtų mirę.
Haroldas Shipmanas visuomet neigė savo kaltę ir atsisakė bendradarbiauti su policija ar kriminaliniais psichiatrais. Kai policija mėgino jį apklausti ir bandė rodyti jam aukų nuotraukas, jis sėdėjo užmerkęs akis, žiovavo ir tyčia nežiūrėjo į jam demonstruojamus įkalčius.
Policijai pavyko pateikti kaltinimus H. Shipmanui tik dėl 15 žmogžudysčių, nors manoma, kad jis galėjo nužudyti nuo 250 iki 450 žmonių.
2000 metais H. Shipmanui buvo skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė su rekomendacija niekada jo nepaleisti.
Jis buvo pasodintas į vieną Mančesterio kalėjimą, bet po to buvo perkeltas į Veikfildo kalėjimą Vakarų Jorkšyre, kur nusižudė: prieš savo 58-ąjį gimtadienį, 2004 metų sausio 13 dieną, H. Shipmanas buvo rastas savo kameroje atėmęs sau gyvybę.
Prieš savižudybę savo inspektoriui jis buvo prasitaręs, kad ketina pasitraukti iš gyvenimo, kad jo žmona gautų jo pensiją ir vienkartinę išmoką.
Jam nusižudžius, daug kas svarstė, kodėl jis žudė savo pacientus. Pasirodė virtinė teorijų, bandžiusių paaiškinti, kodėl H. Shipmanas jautė potraukį žudyti. Vieni sakė, kad tokiu būdu jis keršijo už savo motinos mirtį, kiti teigė, kad jis buvo vedamas iškreipto humaniškumo – suleisdavo senyvo amžiaus žmonėms mirtinas diamorfino injekcijas, kad jie senatvėje nesikankintų.
Treti spėliojo, kad šis gydytojas turėjo Dievo kompleksą ir tiesiog stengėsi įrodyti, kad gyvybę gali ne tik išgelbėti, bet ir ją pasiimti.