Sovietmečio grimasos: prieš 100 metų įkurtą Atgailos kaimą šiandien žymi tik baltas koplytstulpis

Nuo Vadoklių vieškeliu keliaujant Alančių kaimo link, išnyra nuo tolo švytintis, baltai dažytas stogastulpis, aptvertas tokia pat balta tvorele.

Netoliese ir atminimo lenta, bylojanti, jog toje vietoje būta kaimo, pavadinto vienu gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų žodžių – Atgaila.

Išnykęs šimtametis

Istorikų tėvo ir sūnaus Sauliaus bei Mindaugo Nefų surinkta medžiaga byloja, kad Atgailos kaimui šiemet būtų suėję 100 metų. Įkurtas jis Lietuvoje vykdant 1922-ųjų žemės reformą, ėmus dalinti buvusio Miliešiškių dvaro žemes. Paskutinis to dvaro savininkas buvo Vladas Maleckas.

„Kaime, kuriam buvo parinktas Atgailos vardas, žemės gavo buvę bežemiai ir mažažemiai, taip pat ir nepriklausomybėse kovose dalyvavę savanoriai. Kaimą sudarė 11-a jame stovėjusių sodybų, tarp kurių – ir mano senelio“, – pasakoja S. Nefas. Jis pats gimė ir dabar gyvena ne taip toli Atgailos esančiuose Taujėnuose Ukmergės rajone.

O sostinėje įsikūręs jo sūnus Mindaugas – netoli nebesančio Atgailos kaimo įsikūrusių Vadoklių žentas. Iš čia kilusi jo žmona. Senelis, pasakoja S. Nefas, buvo išrinktas Atgailos kaimo seniūno pavaduotoju. Jo sodybos pačiam S. Nefui matyti neteko, tačiau jam žinoma, jog senelio trobos stogas buvo dengtas skarda. Anuomet tokius stogus turėjo prasigyvenę žmonės.