Sovietmečio kartos įtaka šiandieninei Lietuvai: žmonės troško atsidurti vartotojų rojuje

Nedažnai pasvarstoma, kaip tarybmečio žmonės pasitiko didįjį virsmą 1990–2004 m. ir kaip jame dalyvavo. Kokios buvo tos kartos? Istorinės misijos vykdytojos ar sovietinės sistemos užguitos aukos, kurias istorija tiesiog stumte įstūmė į XXI amžių? Juk tuomet kone kasdien tekdavo spręsti sudėtingas Lietuvos suvereniteto, ekonominės nepriklausomybės, saugumo, socialinio teisingumo problemas.

Į referendumo, kuris vyko 1991 m. vasario 9 d., klausimą „Ar Jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“ daugiau kaip 90 proc. balsavusiųjų atsakė: „Taip.“ Radikalėjanti dauguma buvo marga visais atžvilgiais – socialiniu, politiniu, kultūriniu, tačiau žmones vienijo ilgai brendęs atsiribojimas nuo kasdieninio sovietų politinių institutų falšo, pasipriešinimas represiniams organams, nepasitenkinimas asmeninio gyvenimo apribojimais.

Absoliuti dauguma „tarybukų“, kaip juos pavadino istorikas Alfonsas Eidintas, dalyvavo lemtinguose sprendimuose ir juos rėmė. Tą patvirtino ir pirmoji po Kovo 11-osios apklausa – 90 proc. pareiškė „taip“ nepriklausomybei, tiesa, trečdalis pritarusiųjų pažymėjo, esą kiek paskubėta žengti lemtingą žingsnį, jie manė, kad dar per anksti (Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė).