Sovietmečio skundus nagrinėjantis istorikas: į Maskvą plaukė laiškai ir apie Lietuvos vadovų nuodėmes, ir apie jų žmonų įtaką

Leidykla „Aukso žuvys“ išleidžia istoriko Sauliaus Grybkausko knygą „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“. Knyga siekiama plačiau pažvelgti į sovietinę politinę sistemą: kokie skundai buvo renkami, kokie laiškai sulaukdavo Maskvos funkcionierių dėmesio, kaip jie buvo tikrinami ir kokie sprendimai dėl jų buvo priimami.

Pokalbis su autoriumi apie tai, kodėl 2020 m. Maskvos archyve rasti dokumentai yra vertingi ir įdomūs šiandien ne tik istorikams, bet ir platesnei auditorijai.

– Kodėl skundai – vertingas istorinis šaltinis?

– Skundai liečia tokią sferą, apie kurią buvo nekalbama, nerašoma arba kalbama gandų lygyje. Jie leidžia pažiūrėti iš vidaus, kaip gyveno tuometinis politinis, kultūrinis elitas, kokios buvo visuomenės problemos, kokias buties problemas sprendė. Pavyzdžiui, kokią įtaką turėjo žmonos, kaip galėdavo nulemti karjerą.

– Ar yra kas skundus vienija?

– Visus skundus vienija anonimiškumas. Jie visi yra anoniminiai, kadangi rašyti viešai su savo pavarde – nerizikuota. Kitas dalykas yra išsisukinėjimas. Rašančiojo dilema – kaip parašyti anoniminį laišką, kad valdžia Maskvoje jį trauktuotų kaip rimtą dalyką. Turėjai per kelias pastraipas pagrįsti, kodėl nenurodai savo pavardės, bet kodėl tą laišką TSKP CK aparato darbuotojai turi skaityti ir tirti.

– Kodėl knyga gali būti įdomi ne tik istorikams?

– Tai pasakojimas apie neseną mūsų praeitį – sovietmetį, tarybinį laikotarpį, kuris pateikia vaizdą iš vidaus: kuo gyveno, kaip bendravo, ką vertino, ko siekė ir geidė. Tai yra originalus pirminis šaltinis, kur atvirai išdėstomos problemos. Žinoma, reikia skaityti atsargiai: skundo autorius turėjo savų tikslų, jis siekė įteigti, atkreipti dėmesį, bet kritiškai skaitant tikrai labai įdomu.

Skundus galima priskirti gyvenimo laukui, kuriame veikia žmogus, valdžia ir visuomenė. Šiame šaltinių rinkinyje publikuojami anoniminiai lietuviškosios nomenklatūros laiškai Maskvai, TSKP CK aparatui, kuriuose pranešama apie sovietinės Lietuvos vadovų klaidas ir nuodėmes, jų ryšius ir gaunamus kyšius, jų žmonų įtaką ir galią keisti partinių veikėjų likimus.

Tuometiniai prižiūrėtojai Maskvoje tyrė gaunamus skundus aiškindamiesi, ar laiškuose minimi tikri faktai, rašė pažymas ir nutarimus, kurie formavo savotišką konkretaus skundo bylą. Kone visa šių skundų tyrimo medžiaga saugoma Maskvos archyvuose. Tai unikali galimybė susipažinti su sovietmečio nomenklatūros užkulisiais, slaptais poveikio ir galios mechanizmais.

Apie autorių:

Saulius Grybkauskas – istorikas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas. Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos ekonominė ir socialinė raida XX a. II p., sovietinė ūkio politika, nomenklatūra, sovietinio režimo vykdyta visuomenės kontrolė.