Stounhendžas – vienas garsiausių ir nuodugniausiai ištyrinėtų senovinių statinių. Atrodytų, apie šį objektą žinome be galo daug, tačiau jis nepaliauja mūsų stebinti ir gluminti. Visiškai neseniai buvo paskelbta apie pagaliau paaiškėjusią Aukuro akmens kilmę, tačiau po mėnesio šis klausimas vėl tapo atviras. Nauji duomenys parodė, kad gimtoji akmens buveinė – ne Orknio salos.
Tyrimas dar nesibaigė
Iki praėjusių metų gyvavo nuomonė, esą, Stounhendžo Aukuro akmuo buvo rastas vakarų Velse stūksančiose uolose, maždaug už 225 kilometrų nuo paties istorinio objekto esančioje vietoje. Būtent iš jos atkeliavo vadinamieji mėlynieji akmenys, sudarantys vidinį akmens luitų žiedą. Mėlynaisiais tie akmenys vadinami todėl, kad sudrėkę įgauna melsvą atspalvį. Jie yra kur kas mažesni už milžiniškus, 10–30 tonų sveriančius, ant viršaus užkelto bloko jungiamus poromis sustatytus luitus, sudarančius išorinį Stounhendžo ratą. Nuo 1923 metų, kai geologas Herbertas Henry Thomas paskelbė Stounhendžui skirtą studiją, buvo tikėta, kad Aukuro akmuo priklauso tai pačiai grupei kaip ir mėlynieji akmenys ir kad jų kilmės vieta yra ta pati.