– Vėžio diagnozė Jus palietė ne kartą. Prisiminkite tą ilgą kelionę su liga.
Krūties vėžio diagnozę išgirdau dar 2007 metais. Po to sekė operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas. Liga atsitraukė ketveriems metams, vėliau sugrįžo. Ištvėriau 8 operacijas, buvo keičiama gydymo taktika, vėliau taikyta imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis, nuo tada esu remisijoje iki šiol.
Kito, skydliaukės vėžio diagnozę išgirdau 2015 metais, tačiau liga buvo aptikta pačioje pradžioje, tad pašalinus skydliaukę ir gavus radioaktyviojo jodo gydymą, liga pasitraukė. Sergant krūties vėžiu, padidėja tikimybė susirgt skydliaukės vėžiu ir atvirkščiai, sergant skydliaukės vėžiu, padidėja tikimybė susirgti krūties vėžiu. Dėl ko yra tokia sąsaja tarp šių vėžių, dar tiksliai nežinoma, tačiau remiantis atliktais tyrimais rizika padidėja maždaug 18 procentų.
– Per gydymosi laikotarpį teko išgirsti pačių įvairiausių patarimų iš gydytojų ir ne tik jų.
– Be abejo, teko išgirsti įvairių patarimų iš žmonių ir dar daugiau jų rasti internete. Ko tik nesiūloma sergantiems vėžiu: soda, grybai, įvairios užpiltinės, žolės... Aš niekada nieko panašaus nevartojau ir nesuprantu, kaip žmonės gali užsiimti savigyda, kai serga tokia rimta ir pavojinga liga? Internete yra daug naudingos ir reikalingos informacijos apie vėžį ir jo gydymą, bet vaistų nuo vėžio ten, deja, nėra. Tačiau žmonės, prisiskaitę melagingos informacijos, eksperimentuoja su savimi, vartoja visokius užpilus, papildus, o vėliau, kai liga neišvengiamai progresuoja, suverčia kaltę medikams ir tradiciniams vėžio gydymo būdams. Retorinis klausimas: kodėl jokiais tyrimais nepatvirtintas preparatas iš interneto, užsakytas iš kitų šalių per elektronines parduotuves padėti nuo vėžio gali, o pakenkti ir paskatinti vėžio plitimą – jokiais būdais ne? Blogiausia, kad žmonės tai daro nepasitarę ir nepranešę savo gydytojams, dėl ko medikai paskui desperatiškai ieško ligos progresavimo priežasties, o ligonis tyli ir neprisipažįsta, kad yra kažką papildomai vartojęs. Nepastebėjau tokio žmonių elgesio kitose medicinos srityse, niekas juk nesitvarko dantų ar neoperuojasi pagal internetinius patarimus, bet kai tik vėžys – iškart apipina mitais. Labai daug yra pelnomasi iš žmonių nevilties. Kai žmogus suserga vėžiu, iš baimės ir pasimetimo jis dažnai papuola į nesąžiningų prekeivių ir pasipelnytojų pinkles, kur visokiais būdais yra mulkinamas ir traukiami jo pinigai. Žmonės labai nori kažką papildomai veikti, kad išsigelbėti, bet dažniausiai vietoje to, kad daugiau skaityti ir domėtis savo liga ar naudotis patvirtintomis gydytojų ir laiko rekomendacijomis, jie paprasčiausiai užgooglina „stebuklingas vaistas nuo vėžio“ (nejuokauju, taip galima rasti aspiriną, kanapes ir pan.) ir puola pirkti, ką randa skelbimuose.
– Daug naudingos ir akis atveriančios informacijos galima rasti ir Jūsų įkurtoje feisbuko grupėje „ DIAGNOZĖ VĖŽYS – pasikalbėkim“. Kas paskatino įkurti šią, dabar jau 4600 narių turinčią grupę?
Ieškodama papildomos informacijos apie savo ligą, pakliuvau į tokias feisbuko grupes, kaip ką tik aptarėme. Ten buvo reklamuojami įvairūs papildai, užpilai, aliejai ir kt. priemonės vėžio gydymui, neturinčios nieko bendro su mokslu ir medicina. Pamačiau, kokiais mastais viskas vyksta, pirmiausia labai nustebino, kad patarimus, kaip reikia gydytis nuo vėžio, dalina jokio medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, tuo pačiu jie pardavinėja papildus ir užpilus ir yra nebaudžiami, nors taip yra žalojama žmonių sveikata. Labai pasigedau teisingos informacijos ir neradau nei vienos grupės, skirtos tradiciniams vėžio gydymo būdams ir mokslo pažangai šioje srityje viešinti ir populiarinti. Natūralu, juk paviešinus straipsnį apie naujus mokslinius tyrimus sau pinigų neužsidirbsi.
Kaip pavyzdys, viena mano jau a. a. draugė taip pat papuolė į tokią grupę, kur žmonės buvo atkalbinėjami nuo tradicinio gydymosi, gąsdinant, kad chemoterapija juos nužudys ir vietoje tradicinio gydymosi įkyriai kišamas kanapių aliejus, poniabudės, didelės dozės vitamino C ir kt. Moteris pasimetė informacijos sraute, puolė viską bandyti ir nuo pirmos vėžio stadijos nepraėjus nei dviems metams, pralaimėjo kovą su liga ir iškeliavo. Tuomet ir kilo mintis įkurti grupę, kuri paremta tik medicina ir mokslu, kurioje nebus jokių papildų, užpilų, sąmokslo teorijų, melagingų patarimų ir tai padės žmonėms eiti teisingu keliu ir pasiekti ilgalaikę remisiją.
– Ką pastebėjote ją įkūrusi? Kokie klausimai labiausiai žmonėms neaiškūs, kokių patarimų labiausiai trūksta?
– Labiausiai žmonėms trūksta žinių apie onkologinę ligą ir jos pasekmes. Pavyzdžiui, viena iš dažniausiai pasitaikančių bėdų po limfmazgių pašalinimo yra rankos/kojos limfos stazė. Žmonėms gydymo metu, dažnai nepaaiškinama, kad pažeistą galūnę reikia bent kartą metuose masažuoti, kad limfa surastų naujus pratekėjimo kelius, nes limfmazgių juk nebėra. Negalima sunkiai kelti, dirbti, kaitintis, reikia naudoti vakuumines rankoves ir t. t., nes galima pabloginti situaciją visam laikui. Mano žiniomis, pasaulyje šiuo metu egzistuoja vienintelė veiksminga limfos stazės metodika. Ji yra dr. Vodder sukurta dar apie 1930 metus. Toliau daktarė Foldi ją modifikavo ir praktikavo bei įkūrė visuotinai žinomą Foldi kliniką Vokietijoje. Pagal šią metodiką yra paruošti keli specialistai Lietuvoje, kurie dirba Nacionaliniame Vėžio Institute. Kitose onkologijos ligoninėse tokių nėra. Klausimas kodėl tokie specialistai neruošiami, nepaisant to, kad tūkstančiai ligonių dėl to kenčia ir neturi normalios gyvenimo kokybės bei negali dirbti įprasto darbo. Aš pati esu menininkė ir mano darbinė dešinioji ranka nuolat tinsta, todėl jau trylika metų lankausi NVI reabilitacijos skyriuje specialiuose masažuose, dėka kurių, galiu dirbti savo mėgstamą darbą. Bet ką daryti gyvenantiems kitame Lietuvos gale? Juk neprivažinėsi į Vilnių masažuotis... Žodžiu, labai sudėtinga situacija. Masažai, kurie taikomi limfedemai gydyti ne onkologiniams ligoniams, skiriasi nuo pagal Foldi metodiką atliekamų masažų onkologiniams ligoniams. Pastariesiems tokių įprastų masažų atlikti negalima.
– Turite labai griežtą poziciją papildų, vitaminų ir net vaistinių augalų, siūlomų šalia tradicinio vėžio gydymo, atžvilgiu. Ar tai paremta ankstesne patirtimi dirbant mokslinėje laboratorijoje?
Taip, seniau teko dirbti Biochemijos instituto priešvėžinėje laboratorijoje, kur buvo atliekami bandymai su gyvuliukais. Bandymams buvo naudojama visa liaudies medicina: visos žolės, grybai, žievės, kerpės, uogos ir viskas, kas tik įmanoma įvairiomis dozėmis ir proporcijomis. Aš pati leidau preparatus ir pati pasibaigus bandymui gyvuliukus skrodžiau. Buvo išbandyta visa liaudies medicina, ir galiu drąsiai pasakyti, kad iš šimtų tūkstančių bandyminių gyvūnėlių (pelių ir žiurkių) nė vienas nepasveiko nuo vėžio, ir ta stebuklinga priemonė taip ir nebuvo atrasta.
Jei kažkas naujo ir reikšmingo būtų atrasta, nors kažkiek procentų padedantis augalas ar grybas, tai jau ir būtų pritaikyta vėžio gydymui. Sakau būtent „naujo“ konkrečiai, nes seniai yra atrasta ir dešimtmečiais naudojami tradicinėje medicinoje įvairūs chemoterapiniai vaistai augalų pagrindu, pvz. Vinca alkaloidai – Vinkristinas, Vinblastinas, Vindezinas, Vinorelbinas, bei Taksanai – Docetakselis, Paklitakselis ir pan. Jie visi yra iš augalų. Tačiau savo laiku atrasti, ištirti, išgryninti iki vaistinio preparato ir parodė rezultatus gydant žmones. Chemoterapijos priešininkai dažnai užmiršta šį faktą.
Man labai pravertė ta neįkainojama praktika laboratorijoje, nes viską žinau ne iš nuogirdų, o iš savo asmeninės patirties. Per visą laikotarpį nuo vėžio diagnozės, o laikotarpis ne trumpas – jau keturiolikti metai eina – nesu bandžiusi nei vieno papildo ar užpilo, visiškai nieko papildomam vėžio gydymui.Tik vitaminą D, jei yra jo trūkumas, o ne vėžiui gydyti. Šio vitamino trūksta beveik visiems mūsų šalies gyventojams, nes pas mus per mažai saulės.
Vėžys yra klastinga liga, kai žmogaus būklės stabilumas yra labai trapus ir kiekvienas neteisingai pavartotas papildas ar priedas gali paskatinti ligos progresavimą. Nekalbant, kai papildai ir priedai yra vartojami nuolat, dideliais kiekiais ir dar po kelis iš karto, pagal principą, kad jei vienas nepadės, tai gal kitas. Tai visiškai išbalansuoja organizmą iš po gydymo pasiektos ramybės būsenos, vėžys atsibunda, staigiai metastazuoja ir netrukus situacija tampa nebekontroliuojama, medicina jau būna bejėgė. Todėl labai reikia branginti tą per operacijas, chemoterapijas, imunoterapijas ir kitais gydymo būdais pasiektą remisiją, nebandant ją kažkaip „pagerinti“, jei to nepataria gydantis gydytojas.
Aš esu griežtai nusistačiusi prieš papildus, nes užuot padėję, jie gali stipriai pakenkti ir paskatinti ligos progresą, kadangi gali slopinti vaistų veikimą ir organizmo atsaką į gydymą. Pvz. ramunėlės, raudonieji dobilai, ginkmedis, saldymedis, ženšenis, Tikrasis Skaistminas (Vitex agnus-castus), kekinė juodžolė (Actea racemosa), Tikrasis margainis (Silimarinas) turi estrogeninį poveikį, todėl jų negalima naudoti jei yra hormonams jautrus krūties vėžys, gimdos vėžys, kiaušidžių vėžys, endometriozė, fibroidai/miomos.
Vėžio gydymas soda – šarminant organizmą – irgi visiškai neatitinkantis realybės. Organizmo įvairiose vietose yra skirtingi rūgštingumo rodikliai. Skrandyje – labai rūgšti terpė, plonosiose žarnose – šarminė. Sodai patekus į skrandį, ji yra neutralizuojama skrandžio rūgštimi, todėl neįmanoma soda šarminti organizmą, juolab gydyti vėžį.
Taip pat nėra nekenksmingų papildų, papildai, kaip ir vaistai turi ir šalutinį poveikį, tik vaistuose privaloma surašyti visus šalutinius poveikius informaciniame lapelyje, o prie papildų neprivaloma, tuo jie ir pavojingi, nes žmogus net nežino, kiek naudodamas vieną ar kitą papildą gali sau pakenkti ar kaip jis gali reaguoti su vienais ar kitais vaistais.
– Iš kur semiatės tiek žinių apie ligą? Ne vienas grupėje nustemba sužinojęs, kad nesate medikė.
– Kadangi, kaip minėjau, prieš daugelį metų dirbau priešvėžinėje laboratorijoje, nuo tų laikų onkologija bei gydymas ir pasiekimai šioje srityje ir toliau liko mano domėjimosi sritimi dar tuomet, kai nežinojau, kad teks susidurti su šia liga asmeniškai. Sukauptos žinios šioje srityje man labai padėjo nenukrypti nuo teisingo kelio, pilnai pasitikėti medikais ir mokslu bei išsikovoti daugiametę remisiją. Visą informaciją, kurią randu, patikrinu, ar buvo atlikti tyrimai, kokie jų rezultatai, atidžiai įsiskaitau, ar nėra kokių nors išimčių ar draudimų (kaip ką tik paminėti augalai ir hormonams jautrus vėžys).
Taip pat reikia nepamiršti, kad tradicinė medicina nėra sinonimas seno, niekam nereikalingo ir nesivystančio ar netgi kenksmingo žmonėms gydymo būdo, kaip tai bandoma kartais pateikti internete. Vyksta tiek daug atradimų, suteikiančių vilties milijonams sergančių žmonių. Tradicinė medicina yra pažangi, įdomi ir gydo žmones. Todėl jai tikrai turi būti daugiau vietos šių dienų informaciniame sraute. Stengiuosi pati prie to prisidėti.
– Daugiausia dėmesio turbūt skyrėte mitybai. Kiek kelių ir klystkelių teko nueiti, kol atradote savo sveikatos receptą?
– Taip, mitybai skyriau daug dėmesio, pradžioje teko išgirsti ne vieną neteisingą patarimą. Pirmą kartą cholesterolio tyrimas man buvo atliktas daugiau nei prieš trisdešimt metų, ir tai buvo labai aukštas rodiklis, nors tuomet svėriau tik 52 kg, mano ūgis 176 cm, antsvorio neturėjau. Tuomet ir vėliau beveik 30 metų vadovavausi standartiniais gydytojų dietologų patarimais: nevalgyti riebios mėsos, kiaušinių, vištų odelių ir t. t. Valgiau daug daržovių, liesą mėsą, žuvį, vengiau nerekomenduojamų produktų, maisto gaminimui naudojau augalinį aliejų, o bendrojo cholesterolio rodiklis tik augo iki 9, yra buvęs ir skaičius 11, pakilo kraujospūdis, atsidūriau ligoninėje.
Tada supratau, kad kažką darau ne taip, pati savarankiškai pradėjau domėtis, kaip galima suvaldyti cholesterolį. Susipažinau su Ukrainos mokslininku onkologu Jurijumi Šulga. Jis – ne tik onkologas, bet ir chemikas, akademiko Boriso Bolotovo mokinys, 20 metų gydo pacientus, sergančius navikinėmis ligomis. J. Šulga yra А. А. Bogomolco premijos laureatas – tai aukščiausias mediko darbo įvertinimas Ukrainoje. Jis lankėsi ir Lietuvoje, vedė kolegoms paskaitas apie mitybą.
Peržiūrėjau J. Šulgos paskaitą apie mitybą, kurioje labai aiškiai išdėstyta, kokie procesai vyksta organizme, teko konsultuotis su gydytoju ir asmeniškai, tuomet supratau, kad daugybę metų maitinausi neteisingai. Nuo 2018 m. savo virtuvėje nenaudoju augalinių aliejų, kepu tik ant Ghee (išvalytas lydytas sviestas) sviesto, lašinių, taukų. Pirmą kartą paragavau sūdytų lašinių (kurie man anksčiau atrodė kaip blogis), kasdien būtinai suvalgydavau po nedidelį gabalėlį sūdytų lašinių, kaip rekomendavo gydytojas Šulga. Jis paaiškino, kad mūsų organizmo limfinėje sistemoje yra 83 proc. gyvūninės kilmės riebalų. Jei ši homeostazė (pastovi organizmo vidinė terpė) nebus išsaugota, iškyla rizika, kad natūraliai organizme esantys riebalai bus pakeisti augaliniais ar nekokybiškais gyvūniniais. Limfinė sistema palūš, jeigu žmogus nevalgys lašinių, žuvies, natūralaus, be priedų sviesto, ten niekada nesusiformuos normali riebalinė homeostazė. Mano kasdieniame racione atsirado kiauliena, kiaušiniai, fermentinis sūris, ir, kas svarbiausia, vištų odelės, kurių anksčiau niekada nevalgiau, nes jos buvo draudžiamame sąraše. Tačiau gydytojas Šulga paaiškino, kad vištų odelės – gerasis cholesterolis ir jas valgyti labai sveika. Jau per tris pirmas savaites tokios mitybos mano cholesterolio rodikliai nukrito nuo 8.9 iki 6.9 ir krito toliau, ko nėra buvę iki tol. Todėl tikrai žinojau, kad einu teisingu keliu.
– Ką apie tokią Jūsų mitybą sako gydytojai?
– Kai apsilankiau pas gydytoją su naujais cholesterolio tyrimų rezultatais, ji negalėjo patikėti, svarstė, gal sugedo aparatas, nes negali taip staigiai nukristi rodikliai. Kai paklausė, kaip man tai pavyko ir aš papasakojau apie savo racioną, pagalvojo, kad juokauju. Kiek žinau, dabar vis daugiau gydytojų onkologų palaiko ar net rekomenduoja savo pacientams vartoti sūdytus lašinius arba kitus kokybiškų gyvūninės kilmės riebalų turinčius produktus. Tai ne tik mažina blogą cholesterolį, bet ir gerina kraujo rodiklius, kas labai svarbu pacientams, praeinantiems chemoterapiją.
– O kas paskatino išbandyti mitybą be šviežių daržovių ir vaisių? Juk mūsų dietologai kalba priešingai?
Tas pats onkologas J. Šulga paskatino labiau domėtis ta tema. Būdamas onkologu ir turėdamas ilgalaikę darbo patirtį, jis sako, kad onkologinių ligų pradžia – neteisinga mityba, o visos kitos – tik antrinės priežastys. Taip pat teigia, kad visos onkologinės ligos kyla iš augalinių produktų, ne iš gyvulinių. Pavyzdžiui, pirmykštį gyvenimo būdą gyvenantys eskimai vartoja labai daug riebalų ir baltymų, jų kasdieninę mitybą sudaro elniena, briediena, banginiai, lašiša ir dumbliai, taip pat Šveicarijoje dar visai neseniai kalnų kaimeliuose buvo žmonių, kurie sulaukė gilios senatvės būdami puikios sveikatos – jų mitybą sudarė riebus sūris, grietinė, ožkos pienas, ruginė duona, taip pat mėsa. Visiems šiems žmonėms būdingas vienas dalykas – jie neserga jokios rūšies vėžiu. Tad pradėjau ir aš ieškoti kuo daugiau informacijos mitybos tema.
Aš žinau, kad mano patirtis ir dabartinė mityba neatitinka daugumos dietologų patarimų. Tačiau, kaip jau sakiau, mokslo žinios ir medicina nuolat keičiasi, tobulėja, vis daugiau specialistų pripažįsta tokios mitybos naudą. Mitybos pokyčių būtinumą patvirtina ir sunki padėtis su įvairiausiomis ligomis, kurių kasmet tik daugėja. Per paskutinius 100 metų gerokai padaugėjo širdies ir kraujagyslių ligų, Alzheimerio, diabeto ir vėžio atvejų. Mano manymu, sveikos mitybos piramidei (tas visuotinai žinomas trikampis) jau seniai reikalingi pakeitimai, ir bet kokiu atveju ja negalima aklai vadovautis.
Man labai patiko knyga „Naujoji Priešvėžinė Mityba“ (autoriai Maren Franz, Johannes F. Coy), kurioje radau labai naudingų patarimų, skirtų onkologiniams ligoniams. Joje teigiama, kad vėžinėms ląstelėms reikia didžiulio kiekio gliukozės, kurią jos sunaudoja rauginimui ir pieno rūgšties gamybai. Padedant pieno rūgščiai jos slopina imuninės sistemos veiklą, todėl gali plisti (metastazuoti). Vis daugiau tyrimų patvirtina tiesioginį ryšį tarp daug gliukozės ir krakmolo turinčių produktų vartojimo ir ligų atsiradimo. Kodėl atsisakiau vaisių? Nes juose yra gliukozės (dekstrozės). Gliukozė yra greito cukraus kiekio pagausėjimas kraujyje, kuris maitina vėžines ląsteles.
Mums nuo vaikystės buvo peršama, kad labai sveika valgyti daržoves. Tačiau tai ne visa tiesa. Augalai ginasi ir tą daro gamindami toksines medžiagas. Valgydami sėklas, riešutus ir daržoves galime pakenkti savo žarnynui, lemti inkstų akmenų susidarymą, autoimunines ligas. Augaluose yra nemažai pavojingų medžiagų: fitoestrogenų, lektinų, oksalatų, saponinų. Todėl augalus geriau valgyti „nukenksmintus“ – virtus, troškintus, garintus ir ypač raugintus. Būtent šiuo principu aš ir vadovaujuosi, dėl to vengiu šviežių daržovių.
Taip maitinuosi jau trečius metus ir galiu pasidžiaugti, kad vėžio žymenų tyrimas yra pats geriausias, koks tik yra buvęs per visus 14 metų, pakeitus mitybą jis sumažėjo daugiau nei dvigubai. Be abejo, kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, pavyzdžiui, žmogaus, kurio svoris staigiai krenta dėl ligos progresavimo, situacija gali būti kita, todėl onkologiniai ligoniai turėtų labai apgalvotai rinktis sau mitybą. Bet atidžiai sekant pokyčius ir nuolat atliekant reikalingus tyrimus (cholesterolio, vėžio žymenų ir pan.) bei konsultuojantis su jus gydančiu onkologu, manau, kad tikrai galima bandyti taikyti savo racione mūsų ką tik aptartą mitybos būdą. Bent jau palaipsniui. Tikėtina, kad tai gali atnešti daug daugiau naudos, negu visokios neaiškios kilmės žolelės ar užpilai. Žinoma, nepretenduoju į visažinės medikės vaidmenį, tiesiog dalinuosi savo per ilgus ligos metus atrastu mitybos būdu, kuris man labai padeda ir labai norėčiau, kad kiekvienas sergantis rastų savąjį sveikatos receptą.