Pasak mergaitės, ji gyveno Mutros mieste, turėjo vyrą, kurio vardas Kedamnatas, ir sūnų. Š. Devi teigimu, jie buvo vis dar gyvi, todėl ji norėjo juos aplankyti, nes pati mirė gimdydama, dėl to net nepamatė savo sūnaus. Mergaitė netgi nupasakojo namą, kuriame gyveno.
Gydytojas nusprendė ją išbandyti ir pradėjo klausinėti apie nėštumą. Ji tiksliai atsakė į visus klausimus, žinoma, vaikas tokių dalykų tikrai negalėjo žinoti. Tačiau tą kartą gydytojas nusprendė, kad Š. Devi yra visiškai sveika.
Tačiau tėvai ir toliau girdėjo dukros pasakojimus apie buvusį gyvenimą. Galiausiai, kai jai sukako aštuoneri metai, dėdė neapsikentė ir, surašęs dukterėčios minėtus faktus, išsiuntė laišką jos tariamam vyrui Kedamnatui, kad šis juos patvirtintų arba paneigtų. Mergaitės dėdė taip pat pasiūlė jam susitikti ir viską išsiaiškinti akis į akį.
Kedamnatas gavęs laišką pamanė, kad iš jo piktai tyčiojamasi, todėl atsisakė susitikti. Tačiau negalėdamas pamiršti šios keistos istorijos, paprašė Delyje gyvenančio pusbrolio, jog nuvažiuotų pas Š. Devi ir patikrintų šią keistenybę. Mergaitės namus pusbrolis aplankė tada, kai jai jau buvo devyneri.
Kai kažkas pabeldė į duris, Š. Devi nubėgo jų atidaryti ir ilgai negrįžo. Sunerimusi motina nuėjo pažiūrėti, kas taip užgaišino dukrą. Priartėjusi prie durų pamatė akylai į mergaitę žiūrintį vyrą. Ji mamai paaiškino, kad tai yra jos vyro pusbrolis.
Pastarasis buvo nustebęs, iš kur vaikas apie tai žino. Papasakojęs apie šį susidūrimą Kedamnatui, jį įtikino, kad verta susipažinti su paslaptingąja Š. Devi. Netrukus kartu su sūnumi jis atvyko į jos tėvų namus. Mergaitė iš karto atpažino vyrą, puolė apkabinti sūnų, kuris buvo vyresnis už ją.
Po pokalbio tapo aišku, kad Šanti nieko neišsigalvojo ir viskas, ką sakė apie čia atvykusį vyrą, tiesa. Istorija greitai sulaukė ne tik kaimynų, giminaičių, bet ir žiniasklaidos dėmesio. Žurnalistai ir mokslininkai nusprendė nuvežti mergaitę į Mutrą, kad galutinai įsitikintų šiuo stebuklu. Š. Devi ne tik sugebėjo parodyti kelią buvusių namų link, bet ir prašneko vietiniu dialektu, kurio šiame gyvenime net nebuvo girdėjusi.
Mergaitė taip pat susitiko su savo motina, parodė, kur prieš mirtį užkasė sutuoktuvių žiedus, tiksliai nurodė, kas pasikeitė gimtuosiuose namuose nuo tada, kai ji paskutinį kartą juose lankėsi.
Mokslininkai nesugebėjo paaiškinti šio stebuklo, bet ir negalėjo juo abejoti. Liko vienintelis variantas – reinkarnacija. Vėliau Š. Devi susitaikė su savo likimu ir gyveno tuometinį gyvenimą, bandydama nesigręžioti į praeitį.