Švęsti 50 metų jubiliejų nebėra kam – kas pražudė „Sėkmės džentelmenų“ žvaigždes?

1971 metais Aleksandras Seryj, Georgijus Danelija ir Viktorija Tokariova sukūrė filmą, kuris tapo kultiniu – 1972 metais „Sėkmės džentelmenai“ tuometinėje Sovietų Sąjungoje pritraukė net 65,2 mln. žiūrovų.

Jevgenijaus Leonovo, Georgijaus Vicino, Savelijaus Kramarovo ir Radnerio Muratovo ketveriukė pavergė daugiamilijoninę auditoriją. Gruodžio 13 dieną „Sėkmės džentelmenams“ sukako 50 metų, ir šia proga pasakojame, kodėl šių komikų likimas susiklostė tragiškai: beveik visų šioje juostoje nusifilmavusių aktorių jau nebėra tarp gyvųjų, rašo starhit.ru.

Jevgenijus Leonovas – Docentas ir Troškinas

Sėkmė aktorių aplankė sulaukus 35 metų, kai jis nusifilmavo komedijoje „Dryžuotas reisas“. Vėlesni filmai – „Sėkmės zigzagas“, „Šviesk, šviesk, mano žvaigžde“, „Baltarusijos stotis“ – yra patekę į sovietinio kino „aukso fondą“. Beje, aktorius labai rimtai žiūrėjo į recidyvisto Docento vaidmenį, todėl valandų valandomis stebėjo „Butyrkos“ kalinius.

„Ilgoji pertrauka“, „Afonia“, „Paprastas stebuklas“, „Kin-dza-dza!“, „Nužudyti drakoną“ – J. Leonovas galėjo didžiuotis savo filmografija. Aktorius taip pat spėjo vaidinti teatre ir būtent per teatro gastroles Sverdlovske sutiko pedagoginio universiteto studentę Vandą Stoilovą, kuri vėliau tapo jo žmona ir sūnaus Andrejaus motina.Tačiau šeimos laimę aptemdė ligos: 1988 metais J. Leonovas patyrė infarktą ir klinikinę mirtį, o po širdies vainikinių arterijų šuntavimo operacijos 28 dienas buvo ištiktas komos. Kai tik aktorius paliko ligoninę, iš karto pasinėrė į darbus. Tiesa, artėjant 90-iesiems, kino filmai beveik nebebuvo kuriami, todėl paklausos stoka J. Leonovui tapo nauju smūgiu.

Jis visada bijojo nuvilti režisierius ir žiūrovus, todėl 1994 metų sausio 29 dieną pradėjo ruoštis į teatrą, nors prastai jautėsi. Aktorius susmuko savo buto koridoriuje ir vos per kelias minutes mirė: greičiausiai jį pražudė naujas kraujo krešulys.

Gerbėjai žinojo, kad J. Loenovas niekada nevėluoja, todėl laukdami spektaklio „Atminimo valanda“ pradžios pradėjo nerimauti. Netrukus scenoje pasirodė teatro administratorius, pranešęs liūdną žinią. Žiūrovams buvo pasiūlyta grąžinti bilietus į kasą, bet niekas to nepadarė: žmonės uždegė žvakutes ir dvi valandas stovėjo šaltyje, taip pagerbdami mylimo aktoriaus atminimą.

Georgijus Vicinas – Chmyrius

Šį aktorių šlovė taip pat aplankė tik tuomet, kai jam buvo per 30 metų: ją atnešė filmas „Atsarginis žaidėjas“, kuriame jis įkūnijo Vasią Vesnuškiną. G. Viciną taip pat išgarsino Bailio vaidmuo L. Gaidajaus komedijose. Įdomu tai, kad šiam aktoriui nuolat buvo patikimi girtuoklių vaidmenys, nors iš tikrųjų jis laikėsi sveiko gyvenimo būdo ir net žavėjosi jogos kvėpavimo pratimais.

Pasiekus brandą, G. Vicinui puikiai pavykdavo perteikti tiek jaunus veikėjus, tiek senukus. Be to, talentingas artistas įgarsindavo filmus, paišė šaržus ir kūrė skulptūras. Nepaisant itin viešos profesijos ir populiarumo tarp žiūrovų, G. Vicinas liko intravertas ir visuomet vengdavo triukšmingų susibūrimų.

Daugelį metų jis pragyveno su buvusia Nikolajaus Chmeliovo žmona Nadežda Topoliova, ir net kai jie išsiskyrė, toliau ja rūpinosi: atnešdavo jai maisto produktų ir vaistų. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje G. Vicinas atšoko vestuves su kostiumų dailininke Tamara Mičiurina, o 1954 metais jie susilaukė dukters Natašos.

Nors G. Vicinas rūpinosi savo sveikata, jis turėjo bėdų su plaučiais, širdimi ir kepenimis. Paskutiniais savo gyvenimo metais aktorius nebevaidino, tik dalyvaudavo koncertuose ir susitikimuose su gerbėjais. Per vieną iš jų 84 metų artistui pasidarė bloga tiesiog scenoje. Jis buvo išvežtas į ligoninę, bet gydytojai jau nieko nebegalėjo padaryti.

Savelijus Kramarovas – Žvairys

Nuo pat gimimo Savelijų lydėjo žvairumas, o jo žemas ūgis ir įžūlus šypsnis galutinai įtikino teatro akademijos priėmimo komisiją, kad jis nėra tinkamas tapti aktoriumi. Tačiau jis įrodė, kad jie klydo, kai tapo komedijų „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“, „Afonia“ ir „Trembita“ žvaigžde. Docento bendrininko vaidmuo laikomas vienu geriausių šio aktoriaus filmografijoje: jo įkūnytas Fedia Jermakovas dėl Troškino įtakos pasuka taisymosi keliu.

Šlovė aptemdė aktoriui protą, todėl jis leido sau būti neištikimas savo mylimajai Marijai. Jųdviejų vaiko mirtis ir virtinė išdavysčių privertė architektę išsiskirti su aktoriumi. S. Kramarovas surimtėjo tik santuokoje su savo išrinktąja Natalija, tačiau poros laimė buvo trumpa.

9-ajame dešimtmetyje S. Kramarovui teko emigruoti į Ameriką: jo dėdės persikėlimas į Izraelį ir marginalų vaidmenys ekrane nuteikė prieš jį partijos vadovybę. Kai viskas nurimo ir aktorius buvo priimtas į JAV kino aktorių gildiją bei pradėjo gauti vaidmenis, S. Kramarovą užklupo sveikatos problemos. Jam buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, o po operacijos jį ištiko trombozė ir insultas.

Galiausiai komedijų žvaigždė mirė sulaukusi vos 60 metų, kai, regis, jau buvo pasiekęs viską, ko troško: įsigijo nuosavą namą, rado meilę, sulaukė pripažinimo ir ramybės.

Radneris Muratovas – Vasilijus Alibabajevičius

Būtent vaidmuo filme „Sėkmės džentelmenai“ R. Muratovą pavertė atpažįstamu ir geidžiamu aktoriumi. Jis atlikdavo epizodinius vaidmenis, tačiau bet kurį nereikšmingą personažą sugebėdavo paversti įsimintinu, ar tai būtų šaltkalvis iš „Afonios“, ar Magomedovas iš „Amžinojo skambučio“.

Tačiau aktorių pražudė aistra azartiniams lošimams: lažybose jis prarado tiek pinigų, jog būtų galėjęs nusipirkti keletą automobilių. Dėl šios priklausomybės R. Muratovas neteko žmonos ir draugų, o paskutiniais gyvenimo metais jam kaip niekada reikėjo artimųjų palaikymo – dėl insulto ir Alzheimerio ligos R. Muratovas buvo tapęs bejėgiu žmogumi.

Tačiau aktorius nebuvo praradęs orumo, ir kai sūnus sumanė perkelti tėvą į Veteranų namus, jis su juo stipriai susipyko. R. Muratovas skurdo, tačiau nepriimdavo maisto produktų, kuriuos atnešdavo kaimynai, manydamas, kad jie bando jį sušelpti. Likus dviem mėnesiams iki tragiškos gyvenimo baigties, artistas, išėjęs pasivaikščioti, pasiklydo. Milicija nuvežė epizodinių vaidmenų aktorių į klinikas, kur jis 2004 metais mirė nuo insulto. Tuomet visi laikraščiai skelbė, kad šį pasaulį paliko paskutinis „sėkmės džentelmenas“.