Projekto komisijos simpatijas vaikinas pelnė iškart po pirmojo pasirodymo, kuriame atsiskleidė kaip dainuojantis aktorius.
Tačiau Thomas nelinkęs sukti profesionalaus muzikanto keliu. Vaikino nuomone, populiarumą šou versle lydi ir nesėkmės, kurias dažnai bandoma užglaistyti ne pačiais sveikiausiais būdais.
„Daugelis manęs klausia, kodėl nenori būti dainininkas? Žinau, jog staigus išpopuliarėjimas ir netikėta nesėkmė daugeliui atlikėjų baigiasi depresija, o tam, kad iš jos išsivaduotų, ne vienas bando save „gydyti“ ne taip, kaip išties reikėtų“, – projekto „X faktorius“ trečios vietos laimėtojas Thomas Tumosa.
– Ne vieną žiūrovą, ypač dailiosios lyties atstoves, sužavėjo ne tik tavo vokaliniai sugebėjimai, bet ir nepriekaištinga laikysena scenoje bei gaivališka energija. Ar tai lėmė aktyvi gyvensena, genai, ar kiti faktoriai?
– Manau, kad tai lėmė genai, nes mano tėtis yra toks pat iškalbingas bei energingas. Su tėčiu esame labai panašūs. Tačiau prisidėjo ir sportas. Aštuonerius metus žaidžiau krepšinį, lankiau lauko teniso treniruotes, rankinį ir neseniai pradėjau treniruotis sporto salėje.
– Dalyvavimas „X faktoriaus“ projekte, ypač paskutinėmis savaitėmis, pareikalavo daug fizinių jėgų. Gal gali papasakoti, iš kur sėmeisi energijos? Kiek laiko likdavo miegui?
– Jėgų niekada nepritrūkdavo, nes turėjau motyvacijos ir noro dainuoti. Kartais į repeticijas ateidavau visai išsekęs, bet vos įsijausdavau į dainą, plūsteldavo energija ir ruoštis pasirodymams galėdavau nors visą naktį. Labiausiai motyvavo noras neapsikvailinti prieš visą Lietuvą.
– Ar po sėkmės „X faktoriuje“ planuoji ateitį sieti su muzika?
– Ketinu studijuoti informatiką, o muziką pasilikti kaip hobį. Laisvu metu turėdamas laiko planuoju kelti parodijų filmukus į internetą ar panašiai. Man patinka žmonėms sukelti šypseną ar prajuokinti.
– Buvimas muzikos olimpe daug kam neatsiejamas nuo besaikio alkoholio ir įvairių draudžiamų medžiagų vartojimo. Nebijai patekti į tuos svaiginančio gyvenimo žabangus?
– Daugelis manęs klausia, kodėl nenori būti dainininkas? Žinau, jog staigus išpopuliarėjimas ir netikėta nesėkmė daugeliui atlikėjų baigiasi depresija, o tam, kad iš jos išsivaduotų, ne vienas bando save „gydyti“ ne taip, kaip išties reikėtų. Alkoholiu bei narkotikais. Todėl pritariu, kad būti atlikėju – rizikingas pasirinkimas.
– Kaip manai, ar nuolatinis dalyvavimas vakarėliuose yra šou verslo atstovų būtinybė? Ar įmanoma išlikti žinomu pramogų pasaulyje gyvenant uždaresnį, galbūt kiek asketišką, gyvenimą?
– Labai norėčiau, kad taip būtų. Bet žiūrovai vien pagal talentą atlikėjų neatsimena. Todėl visi turi eiti į viešumą, dalyvauti įvairiose laidose, naudotis suteiktomis galimybėmis. Jeigu būsi pasislėpęs, per metus sudalyvausi vos viename projekte – žmonės gatvėje atpažins kaip kažkur matytą, blankų tipą.
– Ar žiūrovai negali įvertinti atlikėjo vien už jo talentą?
– Talentą tinkamai įvertinti gali tik profesionalai, kurie supranta, kaip yra sunku paruošti numerį. Bet paprastiems žiūrovams, kurie nesusiję su muzika, reikia šou ne tik ant scenos, bet ir atlikėjo gyvenime. Kita vertus, man svarbiausia – netapti parsidavėliu.
– Daugelį sužavėjo tavo Franko Sinatros atlikta kūrinio versija. Ar šio dainininko kūryba tau artima?
– Taip, man jis labai patinka. Tokio tipo muzika, kurią atliko Sinatra, mane labiausiai ir žavi. Ji tokia rami, sodri, kad jos klausantis norisi rūkyti cigarą, rankoje laikyti brendžio taurę ir.... (garsiai paniūniuoja melodiją). Ypač patinka ir keri galingas Sinatros balsas.
– Po finalo viešoje erdvėje pasigirdo nemažai nuomonių, kad šio „X faktoriaus“ nugalėtojų sėkmę lėmė užuojautos paskatintas žiūrovų balsavimas. Kitaip tariant, pasitvirtino liaudies išmintis, kad gulinčio nemuša. Kokia tavo nuomonė?
– Manau, kad Monika laimėjo tikrai ne dėl žmonių užuojautos, bet dėl to, kad nuo pirmos iki aštuntos savaitės, kol buvo sveika, ji paruošė nuostabius pasirodymus ir sužavėjo didžiąją dalį žiūrovų. Alekso atvejis kitoks. Nuo pirmos laidos galvojome, kad jis išliks iki penktos šeštos laidos, kai žmonėms atsibos už jį balsuoti ir jo gailėtis. Bet po poros savaičių Aleksas ėmė sparčiai tobulėti. Tad gailestis virto tikrais žiūrovų balsais.
O aš, palyginti su Monika ir Aleksu, finale buvau toks pat lygiavertis, tik man šiek tiek pritrūko įvaizdžio, kurį iki finalo mano kolegos jau buvo susikūrę.
– Kokiais būdais tave palaikė šeima viso projekto metu?
– Prieš einant į projekto atranką, palinkėjo sėkmės ir visai nesijaudino, kad dėl to tektų paaukoti mokslus.
Kai patekau į tiesioginių filmavimų eterį, kiekvieną sekmadienį prieš išeinant iš namų mama sakydavo: „Thomai, sėkmės.“ Prieš pasirodymą parašydavo žinutę: „Tau pavyks“, o po to pagirdavo ar prireikus paguosdavo. Palaikė labai paprastai. Jie man suteikė laisvę per daug nebūdami įkyrūs.
– Ką patartum būsimiems projekto dalyviams, kaip nepakenkti sveikatai ilgame „X faktoriaus“ maratone?
– Negalvoti, kad laimėsi. Jeigu projekte sieksi tik laimėti, susigadinsi sveikatą bei nervus, nes kiekvieną savaitę stresuosi, kad neiškristum. Į „X faktorių“ reikia eiti tada, kai nori pasirodyti, išbandyti save ir smagiai praleisti laiką.
Žinoma, smagus laiko praleidimas atima daug jėgų, bet tai atsiperka. Juk už savanoriavimą niekas nemoka, bet bendrauti, dirbti, turtinti širdį yra smagu. Taip atsitiko ir su dalyvavimu projekte, nepaisant to, kad atėmė daug energijos.