Vienas pagrindinių Trečiojo reicho ideologijos postulatų, kaip žinia, buvo tvirtinimas, kad arijų rasė yra viršesnė už visas kitas. Savojo etnoso ateitį naciai vaizdavosi kaip jiems būdingo genetinio paveldo tobulinimą ir įtvirtinimą. Šiuo tikslu buvo sukurta speciali įslaptinta programa pavadinimu „Lebensborn“ (liet. „Gyvybės versmė“).
Pirmasis jos keliamas uždavinys – pririnkti SS karininkams rasiniu požiūriu „švarių“ moterų, pajėgių išnešioti ir išauklėti „supervaikus“, ateityje vadovausiančius Vokietijai. Štai taip sudarytoje sąjungoje, pasirodo, gimė gerai žinoma Anni-Frid Lyngstad, viena iš legendinės ABBA solisčių. O kalbant apie „Lebensborn“, reikia pasakyti, kad koncepcija tolydžio keitėsi ir su laiku programos tikslai ėmė prilygti išties siaubingiems užmojams.
Fiurerio pavedimu H. Himleris subūrė rasinės atrankos agentų komandą. Jų užduotis buvo visame pasaulyje ieškoti išskirtinio grožio moterų, tinkamų tapti reproduktorėmis. Nacių agentai infiltravosi visose šalyse, kurias Adolfas Hitleris planavo užkariauti: Anglijoje, Kanadoje, Belgijoje, Australijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Pietų Afrikoje, net Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apsimetę ieškantys modelių mados namams, jie surinko milžinišką būsimų aukų nuotraukų biblioteką.
Kai Vermachtas pradėjo okupuoti vieną šalį po kitos, dauguma šių merginų buvo suimtos ir priverstos dalyvauti „Lebensborn“ programoje. Aišku, ambicingas fiurerio projektas laikėsi ne tik ant sekso vergių – tarp Vokietijos moterų taip pat buvo užtektinai savanorių, pasiryžusių padėti apgyvendinti naują nacių karalystę – 120 mln. superarijų. Po visą Vokietiją ir okupuotas šalis išsibarsčiusiose rinktinėse klinikose tokios pat rinktinės moterys pastodavo nuo SS karių.