Tarp vertingiausių knygų vaikams pasaulyje – ir lietuvių autorės knyga

Tarptautinė jaunimo biblioteka (angl. International Youth Library (IYL)) kasmet rengia vaikams ir jaunimui skirtų knygų katalogą „Baltieji varnai“, į kurį atrenkami išskirtiniai ir vertingiausi leidiniai iš viso pasaulio. Šiemet katalogą papuošė ir lietuvių rašytojos Danguolės Kandrotienės knyga „Spintos istorijos“, pripažinta „Baltuoju varnu 2014“.

1948 m. Miunchene (Vokietija) įkurta Tarptautinio jaunimo biblioteka yra laikoma didžiausia biblioteka, kurioje saugomos knygos vaikams ir paaugliams iš viso pasaulio. Knygų saugykloje – daugiau nei pusė milijono leidinių, išleistų daugiau nei 130 kalbų, kolekcija.

Tarptautinė jaunimo biblioteka, norėdama pasaulio vaikus supažindinti su įvairių šalių literatūros lobiais, kasmet rengia rekomenduotinų skaityti knygų sąrašus. Vienas svarbiausių katalogų – „Baltieji varnai“. Leidinius, kurie būtų verti tarptautinio pripažinimo ir paminėjimo „Baltųjų varnų“ kataloge, atrenka Tarptautinės jaunimo bibliotekos lektoriai – kvalifikuoti literatūros specialistai, atsakingi už atskirus bibliotekos fondus. „Baltojo varno“ titulas skiriamas tiems leidiniams, kuriuose gvildenamos universalios problemos, kurie pasižymi novatorišku literatūros stiliumi, originaliu dizainu ir išskirtiniu meniniu apipavidalinimu.

Į šių metų vertingiausių literatūros kūrinių katalogą įtraukta 200 vaikams ir paaugliams skirtų leidinių. Kiekvienas iš jų yra novatoriškas, išskirtinis ir vertas ypatingo jaunųjų skaitytojų dėmesio. Vienas tokių – Danguolės Kandrotienės knyga „Spintos istorijos“, aprašanti mažos mergaitės nuotykius levandomis kvepiančioje palėpėje. 2014 m. balandžio 2 d. „Spintos istorijos“ IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pripažinta geriausia 2013 m. knyga vaikams ir paaugliams Lietuvoje ir apdovanota Prano Mašioto premija.

Pasak autorės, tai itin malonus širdžiai įvertinimas. „Tai ne tik įvertinimas, bet ir puikus paskatinimas lietuvių autoriams nenustoti kurti įdomių leidinių vaikams. Geri kūriniai neturi sienų, o vaikai – visur vienodai smalsūs ir mieli, visi vienodai mėgsta pasakas, istorijas ir suklūsta išgirdę paslaptį, jie tarsi maži sugertukai“, – šypsosi D. Kandrotienė.

- Kas Jus įkvėpė parašyti istoriją apie mažą mergaitę Emiliją, kuri senoje palėpėje atveria senos spintos duris ir ten atranda įdomių ir neįprastų draugų?

- Šią istoriją galėčiau pavadinti asmeniška, nes pati augau dideliame sename name su užgriozdinta palėpe. Tiesa, tokios šnekios spintos, kaip Emilijos namuose, nebuvo, tačiau laki fantazija leisdavo sukurti istorijas apie ten sukauptus daiktus, džiaugtis kiekvienu spaliuose surastu daikteliu. Kokio ten gėrio būdavo!
Knygoje „Spintos istorijos“ norėjosi papasakoti apie šeimą. Ir man pasirodė visai logiška prakalbinti šeimos narių drabužius – kas gi kitas būna taip arti žmogaus, jei ne jie.

- Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti knyga, kad ji būtų įdomi ne tik vaikiškos literatūros kritikams, bet ir vaikams?

- Visų pirma knyga turi būti skirta vaikams. Jei rašydama knygą galvočiau apie kritikus, tikriausiai nieko ir neparašyčiau, tai būtų košmaras! Kai kuri vaikams, turi galvoti kaip vaikas, turi nepatingėti pritūpti ir apsižvalgyti vaiko akių lygyje, jei reikia – kur nors užsikabaroti ar įlįsti į lagaminą. Ir daug daug bendrauti su vaikais, tai bene svarbiausia.

- Ne paslaptis, kad pastaruoju metu jaučiamas sumažėjęs vaikų susidomėjimas knygomis. Kaip vis tik reikėtų pritraukti vaiką prie knygos?

- Lengviau pritraukti knygą prie vaiko, o geriausia – dar prie visai kūdikėlio, kad šis nepabėgtų (šypsosi autorė). Knygos turi būti vaiko pasaulio dalis: jas reikia skaityti prieš miegą, knygas jis turi vartyti, liesti, netgi krimstelėti, jei atrodo baisiai skani. Pačios mylimiausios knygos nuskaitytos, bet tokios mielos. O tėvai – geriausi vaiko mokytojai, todėl jei patys neskaito, tai ir vaikui skaitymas nebus malonus užsiėmimas. Knygos atveria nepažintus pasaulius, skatina vaiko kūrybiškumą, kaip gaila, kad kai kurie tėvai to negali ar nenori vaikui dovanoti.

- Kokią knygą labiausiai vaikystėje mėgote skaityti pati?

- Pati pati mieliausia man buvo Astridos Lindgren „Ronja, plėšiko duktė“. Toje knygoje tiek visokių padarų ir nuotykių!