Tačiau Lietuva įėjo į istoriją, kad 1934-1935 m. tapo pirmąja valstybe pasaulyje ne tik išdrįsusi pradėti baudžiamąjį persekiojimą, bet oficialiai nuteisusi Vokietijos nacistus, aktyviai veikusius Klaipėdos krašte. Teismo posėdis vyko Kaune, Teisingumo rūmų salėje (dabartinėje Filharmonijoje). Šis procesas vėliau pramintas Mažuoju Niurnbergu (kitas pavadinimas: Neumanno-Sasso byla arba procesas). O viskas prasidejo po Pirmojo pasaulinio karo pasirašius Versalio sutartį.
Versalio taikos sutartis buvo sudaryta 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, o ja užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Ją pasirašė Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, kitų Antantės valstybių ir nugalėtos Vokietijos atstovai. Versalio sutartį Vokietijos politikai ir gyventojai laikė žeminančia (Vokietija neteko didelės teritorijos, turėjo mokėti milžiniškas karo reparacijas ir kt.), vėliau kilo revanšistinės nuotaikos, į valdžią atėjo nacistai ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Pagal Versalio sutartį Klaipėdos kraštas atiteko Tautų Sąjungai, o tvarką teritorijoje palaikė Prancūzijos kariuomenė. 1923 m. Lietuvos Vyriausybė Klaipėdos krašte inicijavo sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Padėtis uostamiestyje buvo labai įtempta – augo bedarbystė, uostas negalėjo vykdyti pilnavertės veiklos (pvz., negaudavo medienos dėl uždaryto tranzito Nemunu), didėjo antilietuviškos nuotaikos, kurstomos vokiečių nacistų. 1925 m. sausio mėn. gyventojų surašymo duomenimis, krašte gyveno 141 650 žmonių. Iš jų 50,8 proc. buvo lietuviai, 41,9 proc. – vokiečiai, 7,3 proc. – kitų tautybių.